Nobelio taikos premijos laureatas, kuris buvo išrinktas pirmuoju PAR juodaodžiu prezidentu, o anksčiau beveik tris dešimtmečius praleido kalėjime, mirė savo namuose Johanesburge, apsuptas savo šeimos narių, po ilgos kovos su plaučių infekcija.
Šią žinią šaliai ir pasauliui paskelbė susijaudinęs dabartinis prezidentas Jacobas Zuma per tiesioginę televizijos transliaciją vėlų vakarą.
„Mūsų mylimas Nelsonas Rolihlahla Mandela, mūsų demokratinės valstybės įkūrėjas, užgeso, - sakė J.Zuma, kuris pats irgi kalėjo kartu su N.Mandela dėl savo kovos prieš baltųjų valdymą. - Jis dabar ilsisi... Jis ilsisi ramybėje. Mūsų tauta neteko savo didžiausio sūnaus. Mūsų žmonės neteko tėvo. Jo nuoširdumas, jo užuojauta ir jo žmogiškumas pelnė mūsų meilę.“
Prezidentas pažymėjo, kad jis nurodė penktadienį iki pusės stiebo nuleisti visas vėliavas Pietų Afrikos ir laikyti jas taip nuleistas iki pat laidotuvių.
Prezidentas sakė, jog dabar esame savo mintimis ir maldomis su Mandelos šeima. „Esame jiems didžiai dėkingi“, - pridūrė jis.
Vienas gerbiamiausių politikos atstovų pasaulyje sveikata pastaraisiais mėnesiais buvo ypač pablogėjusi dėl pasikartojančios plaučių infekcijos, praneša cnn.com.
2001 m. N. Mandelai diagnozuotas prostatos vėžys. Nuo 2013 m. rugsėjo N. Mandela buvo gydomas namuose Rytų Kapo provincijoje, kur juo rūpinosi ne tik šeimos nariai, bet ir didžiulė medikų komanda.
Prie velionio namų tebebudi ir dainuoja žmonės
Penktadienį patekėjus saulei, šimtai pietų afrikiečių tebebudėjo prie N.Mandelos namų Johanesburge, mojuodami vėliavomis ir dainuodami kovos su apartheidu laikų dainas.
"Atėjau čia ne gedėti. Mes švenčiame didžio žmogaus gyvenimą. Didžio vienytojo", - sakė Bobby Damonas, gyvenantis už kelių gatvių nuo N.Mandelos namų.
"Tačiau turiu pripažinti - ši žinia buvo sukrėtimas, - pridūrė jis. - Per mūsų gyvenimą nebus kito Mandelos."
J.Zuma paskelbė, kad N.Mandelai bus surengtos iškilmingos valstybinės laidotuvės. Prezidentas nurodė nuleisti vėliavas iki pusės stiebo iki buvusio lyderio laidotuvių. Vėliavos taip pat bus nuleistos kitose šalyse, tokiose kaip JAV ir Prancūzija.
Valstybinis transliuotojas SABC vėliau paskelbė, kad N.Mandelos palaikai buvo perkelti į karinę ligoninę Pretorijoje.
Pasaulio lyderiai reiškia užuojautą
Prezidentė pareiškė užuojautą dėl N.Mandelos mirties (patikslintas)
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir Lietuvos žmonių vardu pareiškė gilią užuojautą Pietų Afrikos Respublikos (PAR) prezidentui Jacobui Zumai dėl N. Mandelos netekties. Prezidentė užuojautoje pabrėžė, jog visame pasaulyje N.Mandela yra tapęs atsidavimo ir meilės laisvei bei lygybei simboliu. "Jo netektis yra ne tik Pietų Afrikos Respublikos, bet viso pasaulio netektis", - rašoma Prezidentūros pranešime.
"N.Mandela buvo ir visada išliks įkvėpimo šaltiniu visiems pasaulio žmonėms, kovojantiems už demokratiją, žmogaus teises ir lygybę. Jo nenuilstanti veikla kuriant taikią, demokratinę ir visiems lygią Pietų Afrikos Respubliką ne tik buvo įvertinta Nobelio taikos premija, bet ir tapo pavyzdžiu visiems laisvę mylintiems žmonėms", - sakoma prezidentės užuojautoje.
Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama penktadienį savo laiške, pasiųstame velionio buvusio Pietų Afrikos Respublikos (PAR) prezidento Nelsono Mandelos šeimai, rašo, kad ilgėsis „mielo draugo“, kuris buvo „narsus, principingas ir neginčijamai doras žmogus“. Tremtyje gyvenančio Nobelio taikos premijos laureato tinklalapyje paskelbtame pranešime sakoma, kad „mums geriausias būdas jį pagerbti – daryti viską, ką galime, kad prisidėtume prie pagarbos žmonijos vienovei ir dirbtume dėl taikos bei susitaikymo, kaip darė jis“.
„Iš pasaulio pasitraukė didi šviesa“ - taip kalbėjo JK ministras pirmininkas Davidas Cameronas, reikšdamas užuojautą dėl N.Mandelos mirties.
„Šiandien Jungtinės Valstijos neteko artimo draugo, Pietų Afrikos (Respublika) neteko neprilygstamo išvaduotojo, o pasaulis neteko įkvėpėjo laisvei, teisingumui ir žmogiškajam orumui - Nelsono Mandelos su mumis nebėra, jis priklauso epochai“, - sakoma JAV prezidento Baracko Obamos dokumente.
Buvęs JAV prezidentas Jimmy Carteris: „Jis (N.Mandela - DELFI past.) įžiebė viltį ištisoms kartoms“.
Buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas, kuris šalies vadovo pareigas ėjo tuo metu, kai Nelsonas Mandela iškilo į valdžią Pietų Afrikoje, ketvirtadienį apraudojo šio "kovotojo už žmogaus orumą ir laisvę" mirtį. „Šiandien pasaulis neteko vieno iš pačių svarbiausių savo lyderių ir vieno iš puikiausių žmonių, - sakė B.Clintonas savo pareiškime. - Istorija prisimins Nelsoną Mandelą kaip kovotoją už žmogaus orumą ir laisvę, už taiką ir susitaikymą.“
JAV prezidentas B. Obama ketvirtadienį įsakė vėliavas ant Baltųjų rūmų ir valstybinių pastatų nuleisti iki pusės stiebo – Jungtinėms Valstijoms gedint dėl „artimo draugo“ ir kovos su apartheidu didvyrio Nelsono Mandelos mirties.
B. Obamos proklamacija, kuri taip pat galioja JAV užsienio misijoms, kariniams postams, karinio jūrų laivyno stotims ir kariniams laivams, galioja iki pirmadienio saulėlydžio. B.Obama nurodė, kad įsako vėliavas nuleisti iki pusės stiebo kaip „pagarbos Nelsono Mandelos atminimui ženklą“.
B.Obama Baltuosiuose rūmuose N.Mandelą nuoširdžiai ir su liūdesiu pagerbė 45 minutės po to, kai buvo paskelbta apie N.Mandelos mirtį. Pirmasis juodaodis Amerikos prezidentas su N.Mandela buvo susitikęs tik kartą, trumpai, 2005 metais, bet jo pavyzdžio buvo įkvėptas įsitraukti į politiką.
Vėliavos bus nuleistos iki pusės stiebo ir visoje Prancūzijoje, penktadienį sakė premjeras Jeanas-Marcas Ayrault, kuris velionį kovos su apartheidu lyderį pavadino „nepaprastu žmogumi“.
„Visa žmonija gedi, - sakė J.-M.Ayrault žurnalistams Pekine, antrąją savo vizito Kinijoje dieną. - Prancūzija prisideda prie šio gedulo. Ji stovi šalia Pietų Afrikos (Respublikos) žmonių, kurie šiandien verkia savo didžio žmogaus.“
N. Mandelos gyvenimas
Viso pasaulio akys nukrypo į N.Mandelą 1990 metų vasario 11-ąją, kai jis išėjo į laisvę, nepalūžęs po beveik tris dešimtmečius trukusio kalinimo dėl priešinimosi baltaodžių mažumos režimui. Toji akimirka tapo vienu įsimintiniausių ano laikmečio simbolių.
Dar po ketverių metų buvęs kalinys tapo šalies prezidentu ir nukreipė savo šalį nacionalinio susitaikymo keliu, kad būtų atkurtas juodaodžių daugumos orumas ir užtikrinti baltaodžius, jog jiems nereikia bijoti naujų pokyčių.
"Žengiame į susitarimą, jog kursime visuomenę, kurioje visi pietų afrikiečiai, tiek juodaodžiai, tiek baltaodžiai, galės išdidžiai eiti be baimės savo širdyse, užtikrinant jų neatsiejamą teisę į žmogiškąjį orumą - vaivorykštės tautą, taikoje su savimi ir pasauliu", - jis paskelbė tapęs prezidentu 1994-aisiais.
Nobelio institutas 1993 metais pagerbė N.Mandelą ir kadenciją baigiantį baltaodį PAR prezidentą Frederiką de Klerką, skirdamas jiems savo taikos premiją.
Kitas Nobelio taikos laureatas - PAR anglikonų arkivyskupas Desmondas Tutu - yra sakęs, kad būtent kalėjime praleisti metai pavertė N. Mandela šalies gydytoju.
"Jis išėjo būdamas daug didesnė asmenybė negu žmogus, kuris ten įžengė... Žmogus, kuris jautė užuojautą, gilią užuojautą - netgi savo kankintojams. Jis išmoko suprasti žmogiškųjų būtybių trūkumus ir silpnybes ir kilniau vertinti kitus", - aiškino dvasininkas.
Ko gera, vienomis didingiausių jo gyvenimo akimirkų tapo arbatėlė su apartheido architekto Hendriko Verwoerdo (Hendriko Fervurdo) našle ir momentas, kai jis apsivilko regbio komandos "Springboks" marškinėlius, atvykęs pasveikinti šį daugiausiai baltaodžių klubą su pergale per 1995 metų Regbio pasaulio čempionatą.
1918 metų liepos 18-ąją gimęs Mvezo kaime Transkėjoje, viename iš neturtingiausių PAR regionų, būsimasis lyderis Rolihlahla Dalibhunga Mandela yra Tembu karaliaus proanūkis.
Anglišką Nelsono vardą jam suteikė jo mokyklos mokytojas.
N. Mandela, kuris tapo aktyvistu, kai studijavo Fort Hero universiteto koledže šalies pietryčiuose, 1952 metais įkūrė Johanesburge pirmąją juodaodžių advokatų kontorą kartu su kitu aktyvistu Oliveriu Tambo (Oliveriu Tambu).
1961 metais jis tapo Afrikos nacionalinio kongreso (ANC) ginkluoto pogrindinio sparno "Umkhonto we Sizwe" ("Tautos ietis") vyriausiuoju vadu, o kitais metais išvyko mokytis karybos Alžyre ir Etiopijoje.
Po ilgiau nei metus trukusios pogrindinės veiklos N. Mandela buvo suimtas ir 1964-aisiais nuteistas kalėti iki gyvos galvos; teismas vyko Johanesburgo priemiestyje Rivonijoje, kur jo paskelbta kalba vėliau tapo kovos su apartheidu judėjimo manifestu.
"Visą savo gyvenimą buvau pasišventęs šiai Afrikos žmonių kovai. Kovojau prieš baltųjų dominavimą ir kovojau prieš juodųjų dominavimą. Branginau demokratijos ir laisvos visuomenės idealą ... Tai idealas, dėl kurio esu pasiruošęs mirti", - sakė jis.
N.Mandela 18 metų buvo kalinamas Robeno saloje; 1982 metais jis buvo perkeltas į Polsmoro kalėjimą Keiptaune, vėliau - į Viktor Fersterio kalėjimą netoli Perlo.
Tarptautinei bendruomenei griežtinant sankcijas prieš PAR, radikalusis prezidentas Pieteris Willemas Botha (Piteris Vilemas Bota) buvo pakeistas 1989 metais nuolaidesniu F.de Klerku, kuris kitais metais nurodė paleisti N.Mandelą.
Po ketverių metų N. Mandela dar kartą tapo savo šalies vilties simboliu, atvykęs balsuoti 1994 metų balandį vykusiuose rinkimuose ir pirmąkart gyvenime atidavęs savo balsą Kwazulu Natalio provincijoje, kurioje per anksčiau vykusius neramumus žuvo šimtai žmonių.
N. Mandela prezidento poste dirbo tik vieną penkerių metų kadenciją, tačiau iš jo pasitraukęs 1999 metais pradėjo energingai, nepaisydamas silpnėjančios sveikatos, tarpininkauti sprendžiant konfliktus, ypač per karą Burundyje.
1998 metais minėdamas savo 80-ąjį gimtadienį N. Mandela, išsiskyręs su savo ankstesne žmona Winnie Madikizela-Mandela (Vini Madikizela-Mandela ), susituokė su velionio Mozambiko prezidento Samoros Machelo (Samoros Mašelo) našle Graca Machel (Grasa Mašel).
Negalėjęs matytis su savo vaikais, kol buvo laikomas kalėjime, N. Mandela stengėsi sudaryti geresnes sąlygas šalies jaunimui, iš verslo surinktas lėšas nukreipdamas mokyklų statybai atokiose teritorijose.
Kai N.Mandelai buvo 83 metai, jam buvo diagnozuotas prostatos vėžys, kuris buvo sėkmingai išgydytas.
2004 metų gegužę N. Mandela paskelbė rečiau dalyvausiantis viešoje veikloje, kad galėtų pasidžiaugti "daug ramesniu gyvenimu" su savo šeima ir draugais.
Po aštuonių mėnesių jis sukvietė žurnalistus į savo namus ir paskelbė, kad jo vienintelis išgyvenęs sūnus mirė nuo AIDS. Gedintis tėvas paragino atviriau kalbėti apie šią ligą.
N.Mandela paliko tris dukras: Maki, Zindzi ir Zenani.
2009 metais Jungtinės Tautos paskelbė jo gimtadienį Nelsono Mandelos tarptautine diena, pirmąkart taip pagerbdamos asmenį.
Vienas iš pastarojo meto N.Mandelos pasiekimų tarptautinėje arenoje buvo jo pagalba siekiant, kad 2010 metų Pasaulio futbolo čempionatas būtų surengtas PAR ir pirmąkart - Afrikos žemyne. Jis pradžiugino žiūrovus per finalo rungtynes, atvažiavęs golfo automobiliuku.
Po čempionato PAR prezidentas Jakobas Zuma sakė, kad nacionalinio pasididžiavimo pakilimas dėl šio turnyro priartino šalį prie N.Mandelos vizijos išsipildymo.
"Labai priartėjome, jeigu dar visiškai nepasiekėme jūsų, Tėve, svajonės apie vieną tautą, vieningą savo įvairove, švenčiančią savo pasiekimus ir dirbančią kartu", - sakė šalies vadovas.