„Taip pat tai palies ir federalines vykdomosios valdžios institucijas“, - kalbėjo S. Šoigu lapkričio 24 d. Sočyje įvykusiame su gynybiniu ir pramoniniu kompleksu susijusių klausimų aptarimui skirtame pasitarime, kuriame dalyvavo ir V. Putinas, rašo newsru.com.

Be to, S. Šoigu paskelbė, kad šiuo metu jau yra atsiradęs poreikis keisti transporto kelių ir aikštelių statybos taisykles, kad jie ypatinguoju periodu galėtų būti naudojami kaip kariniai aerodromai.

Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo akademijoje gubernatoriams ir merams teks įgyti minimalių įgūdžių regiono valdymo mobilizacijos, paskelbtos karo atveju, sąlygomis.

Tiesa, kalbama apie teorinius mokymus – praktikoje šie įgūdžiai bus tobulinami kariniuose mokymuose.

Šios iniciatyvos S. Šoigu ėmėsi po šių metų rugsėjo mėn. 13 Rusijos regionų vykusių mokymų „Vostok-2014“ rezultatų paskelbimo: tada S. Šoigu nepasitenkinimą sukėlė Sachalino gubernatorius Aleksandras Chorošavinas.

Sergejus Šoigu, Vladimiras Putinas
Jis pademonstravo nepasirengimą darbui karo sąlygomis ir nesugebėjo užtikrinti atitinkamo atsargos karių šaukimo tvarkos. Šaltinio teigimu, S. Šoigu liko nepatenkintas ir kitais gubernatoriais: „Regioninė valdžia dažnai nesuvokia karinių mokymų reikšmės ir yra linkusi neatsižvelgti į Gynybos ministerijos įsakymus, nes paprasčiausiai nežino, ką su jais daryti“.

Anot Karinių ir politinių tyrimų centro eksperto Viktoro Murachovskio, S. Šoigu veikia pagal V. Putino 2013 m. patvirtintą gynybos planą.

Jo teigimu, šis planas apima ne tik karinę žinybą, tačiau taip pat ir apie 50 valstybinių įstaigų, įskaitant ir vietos administracijas, kurioms tektų didžiausia našta paskelbus mobilizaciją karo atveju.

V. Murachovskis įsitikinęs, kad dabartiniai valdininkai neturi net teorinių tam būtinų žinių.

Daugelio regionų vadovai paskubėjo teigiamai įvertinti S. Šoigu iniciatyvą. Tiesa, dalis jų turi karinį išsilavinimą: Sankt Peterburgo gubernatorius generolas leitenantas Georgijus Poltavčenka, Sevastopolio vadovas atsargos viceadmirolas Sergejus Meniajla ir Karinį mechanikos institutą baigęs Karelijos vadovas Aleksandras Chudilajnenas.

Pastarojo vadovo patarėjas ir buvęs federalinių pajėgų Šiaurės Kaukaze vado pavaduotojas atsargos pulkininkas Borisas Podoprigoras paprastai paaiškino, kodėl būtina gubernatorius siųsti į karo akademiją.

„Su Rusija susijusi karinė ir politinė situacija Rytų Europoje, Ukrainoje ir Moldovoje bei įvykiai NATO bloke nesuteikia progos abejoti, kodėl mums šiuo metu būtina stiprinti mobilizacines pajėgas“, - mano B. Podoprigoras.

Šių metų rugpjūčio mėn. pradžioje Ukrainos pradėto didelio masto šauktinių ir rezervo karių mobilizavimo kontekste, kur vykdoma prieš separatistus Rytų Ukrainoje nukreipta Antiteroristinė operacija, Rusijos Gynybos ministerija taip pat nusprendė mobilizuoti atsargos karius, išsiųsdama juos į dviejų mėnesių trukmės mokymus.

Mobilizacijos neišvengė ir rezervo kariai bei Rusijos politikai. Vienas iš pirmųjų apie dalyvavimą mobilizacijoje pranešė Rusijos Dūmos vicepirmininkas ir Liberaldemokratų partijos pirmininkas Vladimiras Žirinovskis, paraginęs mobilizuoti visą šalies parlamentą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (359)