Pietų Korėjos žiniasklaidos teigimu, Kim Jong Unui paliepus, kad „iš jo neliktų nė pėdsako“, Kim Cholas buvo prievarta pastatytas taške, į kurį buvo nutaikytas minosvaidis, ir „sunaikintas“.
Ši egzekucija tėra vienas pavyzdys, kaip Šiaurės Korėjos kariuomenė ar partija buvo apvalomos nuo narių, kurie kėlė grėsmę besiformuojančiam Kim Jong Uno režimui.
Šiais metais tokių valymų aukomis tapo jau 14 aukšto rango pareigūnų, rodo žvalgybos duomenys, pateikti Pietų Korėjos užsienio reikalų, prekybos ir susivienijimo komiteto nariui Yoon Sang Hyunui.
Tarp malonės netekusiųjų buvo ir armijos vadas Ri Yong Ho bei Šiaurės Korėjos Centrinio banko valdytojas Ri Kwang – Gonas.
Analitikai mano, kad Kim Jong Unas, kuris šalies vairą perėmė praėjusių metų pabaigoje mirus jo tėvui, mėgina konsoliduoti savo paties galios bazę ir užkirsti kelią kritikai dėl savo jauno amžiaus bei patirties stokos. Manoma, kad Kim Jong Unui tėra 28 arba 29 metai.
„Kai gruodžio pabaigoje po gedulo periodo Kim Jong Unas tapo Šiaurės Korėjos lyderiu, pradėjo dingti aukšto rango kariuomenės pareigūnai, - laikraščiui „Chosun Ilbo“ sakė vienas šaltinis. – Iš informacijos, surinktos paskutinį mėnesį, padarėme išvadą, kad buvo atsikratyta dešimčių kariuomenės pareigūnų“.
Taip pat atrodo, kad Kim Jong Unas nurodė lojaliems pareigūnams gedulo metu naudotis nederamo elgesio pretekstu, kad būtų pašalinti potencialūs priešininkai.
Kitiems pareigūnams, tarp jų ir aukšto rango žvalgybos ekspertui Ryu Kyongui, mirties bausmės buvo įvykdytos sušaudant.
Nuo 2010 metų rugsėjo, kai tėvas paskyrė jį antru pagal svarbą asmeniu valstybėje, Kim Jong Unas gali būti atsakingas dėl mažiausiai 31 aukšto rango pareigūno dingimo.
