Balsavimas prasidėjo 5 val. Grinvičo (7 val. Lietuvos) laiku ir turi baigtis 17 val. Grinvičo laiku.
Rinkimai separatistų paskelbtose „Donecko liaudies respublikoje“ ir „Luhansko liaudies respublikoje“ buvo vadinami suteikiančiais tam tikrą teisėtumą šiuos rajonus jau kontroliuojantiems kariniams režimams.
Separatistų lyderių ir „liaudies tarybų“ rinkimai yra naujausias posūkis konfrontacijoje tarp Rusijos ir Vakarų, kuri prasidėjo Maskvos remto Ukrainos prezidento nuvertimu vasario mėnesį ir provakarietiškos vadovybės atsiradimu Kijeve.
Mažai kas abejoja, kad savo postuose liks dabartiniai nerinkti abiejų separatistų „respublikų“ vadovai: Aleksandras Zacharčenka Donecke ir Igoris Plotnickis Luhanske.
Balsavimo nestebi jokie tarptautiniai rinkimų stebėtojai, o organizatoriai nenustatė jokio minimalaus rinkėjų aktyvumo ir tai atspindi nežinomybę dėl to, kiek rinkėjų ateis balsuoti.
Donecke – Rytų Ukrainos pramoninėje sostinėje ir separatistų politiniame bei kariniame bastione – žmonės laukė eilėse prie rinkimų apylinkių. Sovietinė muzika aidėjo iš garsiakalbių priešais centrinę rinkimų apylinkę, kur žmonės pigiai pardavinėjo morkas, bulves ir kopūstus.
„Mes esame Donecko piliečiai ir nenorime gyventi valdomi Kijevo vyriausybės, kuri mums atsuko nugaras“, – sakė 58 metų Sergejus Kovalenka, privatus apsaugininkas, kuris su žmona atėjo balsuoti į rinkimų apylinkę vienoje pradinėje mokykloje.
„Mūsų pramonė ir gamyklos savo prestižą įgijo Sovietų Sąjungoje. Dabar mes prikeliame jas po daugelio nesirūpinimo metų ir bombardavimo, kuris čia tiek sunaikino“, – sakė jo 59 metų žmona Liudmila, mokytoja.
Dabartinis separatistų premjeras Aleksandras Zacharčenka, kurio rinkimų kampanijos plakatai buvo išklijuoti visame Donecke, beveik neabejoja, kad laimės vadovybės lyderio rinkimus.
38 metų buvęs kasyklos elektrikas A. Zacharčenka kalba žemiškai, su dideliu vietos akcentu. Regiono anglių telkinius jis lygino su naftos ištekliais Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir žadėjo pensininkams stipendiją, su kuria jie galėtų važiuoti į safarį Australijoje.
Vilkėdamas tamsų kostiumą, o ne įprastą karinę aprangą, A.Zacharčenka atidavė savo balsą rinkimų apylinkėje vienoje mokykloje.
„Už teisingumą, laimę, taiką ir klestėjimą“, – mesdamas balsalapį į urną pasakė jis.
Jo varžovai, dvi mažiau žinomos separatistų figūros, retai rodėsi viešumoje.
„Jis nevalgo, nemiega. Jis tik dirba mums 150 proc. laiko“, – sakė Liudmila Kovalenko. Pasak jos, sukilėlių vadovybė sutaisė jos mokyklos, į kurią pataikė minosvaidžio sviedinys, langus.
„Tikiuosi, kad mūsų balsai kažką pakeis. Galbūt mes pagaliau būsime pripažinti kaip reali, nepriklausoma šalis“, – laukdama eilės balsuoti Donecko 104-ojoje mokykloje sakė 65 metų Tatjana Ivanovna.
„Mums reikia galimybės gyventi normaliai, – sakė 50 metų Valerijus Vitaljevičius. – Baisu, kad reikia bijoti dėl savo šeimos per kiekvieną bombardavimą. Aš balsuosiu tikėdamasis, kad tai padės valdžiai ginti mūsų interesus nuo Kijevo“.
Vadina pseudorinkimais
Tačiau Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šiuos rinkimus pavadino jau ir taip žlugusio paliaubų susitarimo, kuris buvo pasirašytas rugsėjo 5 dieną, pažeidimu, „pseudorinkimais, kuriuos teroristai ir banditai nori organizuoti okupuotoje teritorijoje“.
Kijevas sekmadienį paskelbė pradedantis kriminalinį tyrimą dėl separatistų rinkimų šalies rytuose – neteisėto „valdžios grobimo“.
„Vadinamųjų rinkimų lapkričio 2-ąją rengimas prieštarauja“ konstitucijai ir primena „valdžios grobimą“, sakoma Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pareiškime.
„Pradėtas kriminalinis tyrimas“, – nurodoma pareiškime.
Penktadienį vakare SBU paskelbė perspėjimą dėl „provokacijų“ rizikos per separatistų balsavimus. „Pats balsavimo ir dalyvavimo šiuose rinkimuose procesas yra pavojingas, – sakė SBU pareigūnas Markijanas Lubkivskis. – Rengiamos rimtos provokacijos, dėl kurių tada (bus) galima kaltinti Ukrainos valdžią“.
Balsavimas vyksta po kelias dienas trukusių intensyvių mūšių regione.
Šeštadienį Ukrainos valdžia paskelbė, kad žuvo dar septyni kariai ir kad dar mažiausiai šeši kariai buvo sužeisti. Sukilėliai retai skelbia skaičius dėl savo nuostolių.
Rusija, kuri remia separatistus, bet neigia siunčianti karius kovoti jų gretose, sako, kad pripažins šių rinkimų rezultatus. JAV ir Europos šalys, kurios įvedė Rusijai griežtas ekonomines sankcijas, remia Kijevą ir vadina rinkimus neteisėtais.
Sukilėliai sako, kad šie rinkimai suteiks teisėtumą separatistų vadovybei ir konsoliduos valdžią, bet daugelis Donecko gyventojų kalba, kad šis balsavimas nieko nepakeis ir kad rezultatai yra iš anksto aiškūs.
„Šie rinkimai yra svarbūs, nes suteiks legitimumą mūsų galiai ir padidins mūsų atstumą nuo Kijevo“, – sakė „Donecko liaudies respublikos“ rinkimų komisijos pirmininkas Romanas Liaginas.
Balandį prasidėjęs karas Rytų Ukrainoje jau pareikalavo daugiau kaip 4 tūkst. gyvybių, tarp jų – daugiau kaip 300 gyvybių per pastarąsias dvi savaites.
Šių metų kovą, mėnuo prieš prasidedant konfliktui Rytų Ukrainoje, Rusijos pajėgos įsiveržė į Pietų Ukrainos Krymo pusiasalį, kurį Maskva tada aneksavo.
Rinkimai nieko nepakeis?
Entuziazmas dėl separatistų reikalo, kurio pikas daugiausia rusakalbių gyvenamoje Rytų Ukrainoje buvo po Maskvos remto prezidento Viktoro Janukovyčiaus nušalinimo, blėso dėl smurto uždarius bankus, daugelį parduotuvių, daugeliui žmonių netekus darbo.
Sekmadienį balsuoti ėjo pastebimai mažiau žmonių nei gegužę įvykusiame referendume dėl nepriklausomybės nuo Ukrainos.
„Neplanuoju balsuoti. Neplanuoja ir visi, kuriuos pažįstu. Nėra prasmės“, – sakė gyventoja Nataša, kuri nenorėjo nurodyti savo pavardės ir kuri su žurnalistais kalbėjosi prie lentomis užkaltos juvelyrinės parduotuvės.
Kai kas kėlė klausimus dėl rinkimų be rinkėjų sąrašų ir su balsavimu internete bei mobiliose rinkimų apylinkėse galiojimo.
„Nesuprantu, kodėl turėčiau balsuoti. Tai nieko nepakeis, be to, šie rinkimai – ne Donecko žmonėms. Tai – patiems sukilėliams“, – sakė 34 metų Vitalijus.