Pokalbis publikuotas praėjusią savaitę dviejuose šio leidinio numeriuose. N. Blome vokiečių leidiniui DW atsakė į klausimus dėl teksto rusų ir vokiečių kalbomis skirtumų ir pagrindinių V. Putino siunčiamų žinių.
– Žurnalistai Rusijoje ir mes DW palyginome jūsų interviu su Vladimiru Putinu versijas vokiečių ir rusų kalbomis. Interviu publikuotas Kremliaus internetinėje svetainėje. Susidaro įspūdis, kad „Bild“ klausimai buvo sušvelninti. Ar jums tai yra žinoma? Ką apie tai manote?
– Prezidento pasisakymai, kiek man yra žinoma, nebuvo sušvelninti. Bent jau autorizacijos proceso metu (Vokietijoje priimtina praktika, kai pašnekovo noru interviu tekstas iki publikavimo išsiunčiamas jo suderinimui) mums nepasirodė, kad jis ką nors būtų pašalinęs iš savo pasisakymų.
Tekstinis protokolas, kurį Rusijos pusė publikavo rusų ir anglų kalbomis savo internetinėje svetainėje, žinoma, kur kas ilgesnis už versiją, kurią publikavome po autorizacijos.
Tai susiję su aplinkybe, kad dviejų valandų trukmės pokalbis, savaime suprantama, negalėjo tilpti į keturis laikraščio puslapius, todėl suredagavome interviu ir išsiuntėme patvirtinti.
– Interviu Krymas lyginamas su nuo Serbijos atsiskyrusiu Kosovu. <...> variante vokiečių kalba šis klausimas skamba kritiškai, o variante rusų kalba – ne. Ką apie tai manote?
– Manau, tai susiję su aplinkybe, kad papildomas klausimas, kurį pateikėme interviu, buvo trumpai suformuluotas: „Juk Serbijoje vyko karas prieš Kosovo gyventojus?“. Patvirtinimui pateiktoje versijoje šiek tiek išplėtėme klausimą, kad skaitytojams būtų aišku, apie ką kalbame, todėl mūsų klausimas šiek tiek ilgesnis. Vis dėlto kalbant apie klausimo aštrumą, apie tai, kad kalbama apie centrinės valdžios karą prieš mažumą ir tai, kad ši aplinkybė skiria situaciją nuo situacijos Kryme, manau, skirtumų nėra.
– Taigi jūs nemanote, kad jūsų interviu su V. Putinu versijoje rusų kalba „Bild“ klausimai sušvelninti? Neturite ką pakritikuoti?
– Mes nesiskundėme ir, manau, skųstis nėra dėl ko. Mums svarbu tai, kas išspausdinta mūsų laikraštyje, tai, ką galime pasiūlyti savo skaitytojams vokiečių ir anglų kalbomis. Manau, kad tai labai gerai perteikia pokalbis. Žodinis protokolas gali šiek tiek skirtis, bet mums svarbus galutinis rezultatas, kuris buvo galutinai suderintas ir gavo prezidento antspaudą. Esame patenkinti rezultatu ir bendradarbiavimu, viskas vyko labai profesionaliai.
– Kokia esminė Vladimiro Putino siunčiama žinutė šiame interviu?
– Manau, jam buvo svarbūs du punktai, kurie nėra visiškai nauji tiems, kurie domisi V. Putinu ir Rusijos politika. Vis dėlto tai, kaip tiksliai ir griežtai tai buvo pasakyta, man kaip politikos žurnalistui, buvo nauja. Pirma, tai žodžiai, kad „sienos Europoje mane domina mažiau nei žmonės“, t. y. rusai.
Taigi jei už Rusijos ribų gyvena rusai, kaip, pavyzdžiui, yra Kryme, ir jiems nepatinka, kaip su jais elgiasi valdžia, šiuo atveju – Ukraina, aš juos paprasčiausiai pasiimsiu į savo šalį, paprasčiausiai perstumsiu sienas. Iš tikrųjų kyla esminis klausimas dėl principo, pavertusio Europą labai taikiu žemynu, pagal kurį pripažįstamos ir gerbiamos sienos. Jei jas tektų keisti, tai tik taikių derybų keliu. Po šių V. Putino žodžių man buvo sunku kvėpuoti.
– Tai jus kaip Vakarų žurnalistą šokiravo?
– Aš buvau labai nustebintas, kad XXI a. tai dar galima taip aiškiai pateikti. Tai leidžia pažvelgti giliau į Vladimiro Putino pasaulį. Be to, visai nebūtina pritarti jo požiūriui. Mes pasakėme: „Juk jūs negalite iš tikrųjų kelti klausimo dėl konstruktyvaus šio žemyno elemento!”. Jis atsakė, kad gali, nes jam svarbūs žmonės. Jo teigimu, tai yra svarbiau. Tai jo požiūri į ypatingą pasaulį, kuris yra labai svarbus, nes su šiuo žmogumi reikia bendrauti, turėti su juo reikalų. Reikia išmokti elgtis su Rusija, nepriklausomai nuo to, ar ji yra supergalia, ar ne. Tam reikia suprasti, kaip kita pusė mąsto. Manau, šiame interviu tai nuskambėjo labai aiškiai. Įdomi buvo esmė, o esmė – „sienos man ne taip jau ir svarbios“.
– Ar būtų galima interpretuoti šiuos žodžius kaip pavojų kitoms valstybėms, buvusioms sovietinėms respublikoms?
– Ši sprendimą turi priimti pačios šios valstybės. Manau, kad daugelis su Rusija besiribojančių šalių, žinoma, seniai mąsto apie tai, kas joms gali nutikti, jei jose gyvenančios rusų mažumos kurią nors akimirką nuspręs pasakyti, kad su jomis prastai elgiamasi, ir paprašys Rusijos prezidento pagalbos. Ar jų lauktų Krymo likimas, ar nutiktų tai, kas nutiko Ukrainai? Tikėtina, kad kai kurių Rytų Europos šalių valdžia šiuos klausimus sau kėlė ir po šio interviu.
– Ekspertai Vokietijoje spėlioja, kokį signalą V. Putinas norėjo šiuo interviu nusiųsti Vakarams. Ar jis norėjo pasakyti, kad Rusija pageidauja atnaujinti dialogą? Koks įspūdis susidarė jums?
– Manau, jis mato ir šiame interviu jis pirmą kartą pasakė, kad sankcijos rimtai kenkia jo šaliai ekonomine prasme. Manau, jis norėtų kaip lygus su lygiu kalbėtis su Vakarais, kad į jį būtų žvelgiama kaip į rimtą pasaulinės arenos žaidėją, o toks jis faktiškai ir yra. Pažvelgę į Siriją suprantame, kad be Rusijos sprendimas priimtas nebus. Galima svarstyti, blogai tai ar gerai, bet be Vladimiro Putino šios problemos, deja, išspręsti nepavyks. Manau, jis labai noriai ir vėl važiuotų į „Didžiojo aštuoneto“ (G8) viršūnių susitikimą, bet norėtų būti pakviestas.
– Jūsų laikraštis, ypač po Krymo, negailėjo kritikos nei Rusijai, nei V. Putinui. Tai jam neatrodė kaip problema?
– Jis aptakiai pasakė, kad žiniasklaidai neva nepavyko sukurti antirusiškos nuotaikos Vokietijoje ir, tiesa, pareiškė, kad vokiečių žiniasklaida neva yra valdoma JAV. Nemanau, kad jis rimtai tai turėjo omenyje. Man susidaro įspūdis, kad Vladimiras Putinas, kuris, tikėtina, nėra tikras demokratas, kaip kažkada pasakė vienas iš Vokietijos kanclerių – profesionalus politikas. Manau, jis žino, ką turi daryti tam, kad kada nors savo šaliai atvertų kelią atgal į G8, į bendradarbiavimą su NATO ir ES. Jis, mano manymu, žino, kad geri santykiai su Vakarais jam garantuoja galimybę neleisti savo šaliai paskęsti.
– Paminėjote interviu dalį, kurioje Vladimiras Putinas kalba apie JAV įtaką vokiečių žiniasklaidai. Interviu versijoje vokiečių kalba yra jūsų prieštaravimas, kad jums tai – naujiena, o štai versijoje rusų kalba šios frazės nėra. Ką apie tai pasakysite?
– Nedaug ką. Dėmesio į tai dar neatkreipiau. Mums svarbiausia – mūsų versijos rezultatas, o ši versija iš esmės atspindi tai, apie ką kalbėjomės su prezidentu. Pagal vokiškas taisykles, o juk būtent pagal jas buvo imamas interviu, reikšmės turi prezidento autorizuota versija, o joje ši frazė yra, todėl mes ją spausdinome. Mums viskas tiko.
– Kas jus nustebino per interviu?
– Mane nustebino, nors tai jau žinojau, kaip gerai jis kalba vokiškai, supranta kalbos niuansus ir kaip jis spontaniškai citavo H. Heine „Lorelei“, nors jis ir suklydo pasakydamas, kad eilėraščio autorius J. W. Goethe.