Priešingu atveju Rusijos lauks naujos Europos Sąjungos (ES) sankcijos, skelbia „The Wall Street Journal“ (WSJ).
Remdamasis savo šaltiniu diplomatiniuose sluoksniuose WSJ taip pat skelbia, kad A. Merkel V. Putinui pareiškė, kad jei Rusija atsisakys taikaus plano, Vokietija daugiau neprieštaraus Jungtinių Valstijų ketinimams paremti Ukrainą koviniais ginklais.
Kol kas Vokietija tokiam planui nepritaria.
V. Putinui iškeltame ultimatume taip pat rašoma, kad per „Normandijos ketverto“ susitikimą Minske, kuris numatytas šį trečiadienį, V. Putinas turi pritarti taikiam planui, kurį parengė Vokietija ir Prancūzija.
Leidinio šaltinių teigimu, jeigu Rusija per susitikimą Minske atmes naująjį „kelio gairių žemėlapį“, A. Merkel sieks naujų sankcijų Rusijos įmonėms ir praplės sąrašą asmenų, kurių užsienyje esančios sąskaitos bus įšaldytos.
Rusijos prezidento V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas kalbėjo radijo stočiai „Govorit Moskva“, kad neįmanoma vykdyti derybų su V. Putinu pasitelkiant ultimatumų kalbą, rašo gazeta.ru.
„Jau viską papasakojome apie derybų toną. Niekas niekada nebendravo ir net labai to norėdamas negalės su prezidentu bendrauti ultimatyviu tonu“, – patikino D. Peskovas.
Kaip rašo Ukrainos naujienų portalas theinsider.ua, A.Merkel ir F.Hollande'as siūlo Kijevui atsitraukti iš Debalcevės, o separatistai turėtų atsitraukti nuo Mariupolio.
Vienas aukšto rango JAV Valstybės departamento pareigūnas sakė, kad naujoji iniciatyva yra pagrįsta rugsėjį Minske sudarytu paliaubų susitarimu, bet jame yra numatyta, kada turėtų būti atlikti tam tikri žingsniai – pavyzdžiui, paskelbtas ugnies nutraukimas. Kita vertus, pareigūnas pripažino, kad ši iniciatyva tebėra „labai permaininga ir evoliucionuojanti“.
F.Hollande'as sakė televizijai „France 2“, kad pagal tą planą siūloma nustatyti 50–70 km pločio demilitarizuotą zoną abipus dabartinės fronto linijos.
Tačiau amerikiečiai tvirtino, kad visos šalys pirmiausiai turi sudėti ginklus, kad būtų galima siekti kokios nors sutarties.
Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai trečiadienį ketina susitikti Minske ir toliau siekti išspręsti Rytų Ukrainą krečiantį konfliktą – po to, kai sekmadienį surengė konferencinį pokalbį.
Per tą pokalbį „jie toliau tarėsi dėl priemonių paketo – pastangų, kuriomis siekiama užtikrinti Rytų Ukrainos konflikto nuodugnų sprendinį, kontekste“, sakoma atstovo Steffeno Seiberto pranešime.
„Šis darbas bus tęsiamas rytoj Berlyne, siekiant trečiadienį surengti „Normandijos formato“ viršūnių susitikimą Minske“, – pridūrė jis.
Pasak S.Seiberto, Minske iki trečiadienio taip pat susitiks pernai rugsėjį sudaryto paliaubų susitarimo signatarai, įskaitant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), Rusijos, Ukrainos ir prorusiškų separatistų atstovus.
V. Putinas sekmadienį paskelbė planuojantis trečiadienį susitikti Minske su Vokietijos, Prancūzijos ir Ukrainos lyderiais, jeigu šalys labiau priartės prie susitarimo, kaip turėtų būti įgyvendinamas praeitais metais priimtas konflikto Ukrainos rytuose užbaigimo planas.
„Ką tik baigiau pokalbį su kolegomis iš Kijevo, Berlyno ir Paryžiaus vadinamuoju Normandijos formatu. Susitarėme, kad pasistengsime suorganizuoti Minske valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą tokiu pat formatu – orientuosimės į trečiadienį, jeigu iki to laiko pavyks suderinti eilę pozicijų, kurias pastaruoju metu intensyviai aptarinėjome“, – V.Putinas sakė per susitikimą su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka Juodosios jūros kurorte Sočyje.
Dar neaišku, ar Minsko susitikimas dėl Ukrainos įvyks
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris pareiškė, jog nėra tikras, kad Minske trečiadienį numatytas keturšalis viršūnių susitikimas dėl krizės Ukrainoje tikrai įvyks, nes dar reikia atlikti daug darbo.
„Tikimės, kad atviri klausimai bus išspręsti, bet turiu pakartoti – tai dar nėra aišku“, – sakė F.-W.Steinmeieris žurnalistams Briuselyje, kalbėdamas apie planuojamą Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos lyderių susitikimą Baltarusijos sostinėje.