Kaip rašo Prancūzijos ekonomikos savaitraštis „L‘Expansion“, dar praėjusį gruodį interneto šiukšlių įmonės gaudavo 15 proc. mažiau.
Tyrimą atlikusi bendrovė prognozuojama, kad 2007 metais spamo bus gaunama dar daugiau – iki 99 proc.
Anot savaitraščio, nepageidaujamų laiškų srautas yra neprognozuojamas. Tuo tarpu bendrovės „Blue Bridge“ informacijos apsaugos produktų vadybininkas Gintautas Šliavas DELFI sakė, kad Lietuvoje spamo laiškų turėtų tik daugėti, nes didėja „spamerių“ dėmesys Lietuvai dėl gerėjančios jos ekonominės situacijos.
Šiuo metu ekonomiškai patrauklesnės „spameriams“ yra Vakarų Europos šalys, todėl ten ir interneto šiukšlių gaunama gerokai daugiau nei Lietuvoje.
Tikslių skaičiavimų, kokią dalį gaunamo elektroninio pašto sudaro spamas Lietuvoje nėra, o vertinimai yra labai skirtingi.
„Kai bendrauji su Lietuvos klientais, vieniems tai yra labai aktualu, spamas spaudžia ir daro įtaką veiklai, o kitiems tai problemų nesukelia“, – sakė jis.
Tuo tarpu UAB „MicroLink Lietuva“ sistemų vystymo konsultantas Ričardas Savukynas pripažino, kad spamas apytiksliai sudaro 80-99 proc. visų gaunamų laiškų, nors visiškai tiksliai įvertinti sunku.
JAV programinės įrangos gamintojo „Marshal“ duomenimis, pasaulyje 80 proc. išsiunčiamų laiškų yra interneto šiukšlės. Didžiausių spamo šaltinių penketuke lyderiauja JAV, antroje vietoje yra Lietuvos kaimynė Lenkija, trečia – Vokietija, ketvirta – Ispanija, o penketuką užbaigia Pietų Korėja.
To paties programinės įrangos gamintojo duomenimis, pusė interneto šiukšlių turinio yra susiję su sveikata, įvairios produkcijos reklama sudaro maždaug penktadalį nepageidaujamų laiškų, laiškai, skirti suaugusiems, ir tokie, kuriuose prašoma konfidencialių asmens duomenų sudaro po 2 proc. viso spamo.
DELFI kalbinti skirtingų šalies bendrovių darbuotojai nurodė, kad pagrindinės temos internetinėmis šiukšlėmis vadinamuose laiškuose yra vaistų, neva prabangių laikrodžių reklama, siūlymai su nuolaida pirkti drabužius, namų apyvokos daiktus, susipažinti ar tapti nuotraukoje nurodytos merginos vyru.
Lietuvos Seimo nariai neseniai taip pat skundėsi, kad tarp interneto šiukšlių, kurios nuolat užteršia elektroninio pašto dėžutes, sulaukia net seksualinio pobūdžio pasiūlymų su erotinėmis nuotraukomis.
Juodojoje rinkoje pardavinėjami adresai
G. Šliavas sako, kad gaunamo spamo kiekis priklauso, ar į „spamerių“ sąrašus patenka įmonės ar asmens elektroninio pašto adresas, o publikuojant savo elektroninio pašto adresą internete didėja rizika patekti į spamo siuntėjų akiratį.
„Yra „spamerių“ robotai, kurie skenuoja puslapius ir ieško elektroninio pašto adresų. Manoma, kad yra juodoji rinka, kurioje pardavinėjami elektroninių pašto adresų sąrašai. Be to, kuo elektroninio pašto adresas senesnis ir dažniau naudojamas, tuo didesnė tikimybė gauti spamo“, – sakė jis.
Visiškai apsisaugoti neįmanoma
R. Savukynas sako, kad „spameriai“ nuolat keičia laiškų turinį ir siuntimo būdus, stengdamiesi, kad reklaminiai laiškai būtų kiek įmanoma panašesni į tikrus laiškus.
Tarp išvardytų priemonių nurodoma, kad siunčiant spamą per virusus, nepavyksta sudaryti patikimų juodųjų sąrašų, kur būtų išvardinti serveriai, iš kurių laiškai nepriimami.
Taip pat kaip laiško siuntėjai nurodomi elektroninio pašto adresai, priklausantys tam pačiam domenui, kaip ir laiško gavėjas, o laiško tarnybinė informacija yra labai panaši į tikrų pašto programų tarnybinę informaciją.
Internetinių šiukšlių turinys maskuojamas specialiai iškraipant spamui būdingiausius žodžius, pavyzdžiui, žodis „porn“ pakeičiamas į „pron“, žodis „viagra“ pakeičiamas į „V1AGRA“. Dažnai vietoje teksto netgi siunčiamas paveiksliukas, kuriame pavaizduotas tekstas.
„MicroLink Lietuva“ specialistas sako, spamas vienareikšmiškai yra blogybė, nes tarp interneto šiukšlių pasimeta tikri laiškai, dar blogiau – naudojant priemones nuo spamo, atsiranda tikimybė, kad bus nufiltruota vartotojui reikalinga informacija. Be to, trinant nereikalingus laiškus darbuotojai gaišta savo darbo laiką.
Anot jo, 100 proc. efektyvių apsaugos priemonių nuo spamo nėra – geros priemonės išfiltruoja 80-90 proc. nereikalingų laiškų, bet filtravimo efektyvumą didinant dar labiau, smarkiai padidėja tikimybė, kad dings ne spaminiai, o reikalingi laiškai.
„Be to, spamas platinamas naudojant virusines programas – nieko neįtariančių įmonės darbuotojų kompiuteriai apsikrečia virusais, kurie vėliau patys pradeda siųsti spamą. Įmonė patenka į juoduosius sąrašus, ir tada jos darbuotojai negali siųsti net ir normalių laiškų“, – apie pralaimimą kovą su interneto šiukšlėmis sako R. Savukynas.
G. Šliavas pataria jokiu būdu neatidarinėti prie spamo prisegtų dokumentų, spausti pateiktų nuorodų, nes taip galima užkrėsti savo kompiuterį virusu.
Specialistai taip pat sako, kad negalima atsakinėti į spamo laišką netgi tuo atveju, jei nurodoma, jog atsakius daugiau nebegausite spamo. Tai padarius arba paspaudus ant laiško apačiose pateikiamos nuorodos „spauskite čia, jei nenorite gauti tokio turinio laiškų“ jūs patenkate į „auksinius“ „spamerių“ sąrašus, nes įrodote, kad jūsų paštas ne tik egzistuoja, bet dar yra ir skaitomas.
Dažnai meškos paslaugą padaro ir draugai, iš interneto svetainių siunčiantys sveikinimo atvirukus, įvairius juokelius, nes dauguma tokių tinklalapių kaupia elektroninio pašto adresų duomenų bazes ir jas vėliau perduoda „spameriams“.
