„Tikrai galima atsiminti, kaip Lietuvoje mokoma matematikos, tai viena pagrindinių disciplinų. Yra duodamas instrumentas – formulė, duodami duomenys, kurių reikia, nei daugiau, nei mažiau, parodomas pavyzdys, kaip tą formulę panaudoti ir nurodoma, kad atsakymą reikia pasitikrinti knygos gale. Pro tokį mechanizmą praeina visi moksleiviai ir vėliau tai tęsiasi universitetuose. Kurioje vietoje čia gali vystytis žmogaus kūrybingumas?“, - svarstė N. Mačiulis, antradienį dalyvavęs ISM diskusijoje.
Pasak jo, Lietuvos bendrojo lavinimo ir aukštojo mokslo sistema ruošia įgyvendintojus, kurie geba importuoti modernias technologijas, jas pritaikyti ir naudoti kasdienėje veikloje. Net ir „Barclays“ IT centro įkūrimas Vilniuje, pasak N. Mačiulio, tėra banką aptarnaujantis padalinys, kuris nieko nekuria.
„Mes labai džiaugiamės „Barclays“ padalinio įsteigimu, bet tai nėra tas pats, jei IBM ar Microsoft įsteigtų savo tyrimų padalinį, kur jie kurtų kažkokius produktus. Čia yra tik vykdymo padalinys, kuris aptarnauja vieną įmonę. Tą pačią dieną, kai 2 Lt bus pigiau tą padaryti kažkurioje kitoje šalyje, tas aptarnavimo padalinys išsikels iš čia. Tai čia nematau pagrindo visiškai džiaugtis“, - teigė N. Mačiulis.
Jis taip pat skeptiškai atsiliepia apie valdančiųjų vykdomą aukštojo mokslo reformą. Mokslininko nuomone, šioje srityje reikia revoliucijos, kuri pakeistų visas nusistovėjusias dogmas, kuris leistų atsiplėšti nuo neva šiuo metu vyraujančio mechanistinio lavinimo.
DELFI primena, kad Vilniuje įsikūręs „Barclays“ IT centras teikia informacinių technologijų paslaugas „Barclays“ pasaulio mažmeninės bankininkystės padaliniui. Skelbiama, kad šis technologijų centras yra vienas iš keturių tokių centrų pasaulyje. Kiti trys centrai veikia Jungtinėje Karalystėje, Indijoje ir Singapūre.
„Barclays“ atstovai pripažino, kad iš šių šalių vyriausybių sulaukė dotacijų, bet Lietuvos Vyriausybė neatskleidžia, kokio dydžio buvo finansinės paskatos.