Internete rasta informacija gali tapti solidžiu informacijos šaltiniu net patiems rimčiausiems moksliniams darbams; arba atvirkščiai - suklaidinti, pateikiant neteisingus faktus, už tai neprisiimant jokios atsakomybės. Būtent dėl ribotos atsakomybės už čia platinamos informacijos teisingumą internetas lengviausiai tampa kokių nors interesų grupių įrankiu – pradedant teroristų grupuotėmis (čia nesunkiai galima rasti bombos pasigaminimo pradžiamokslį) ir baigiant egzaminų užduočių pardavėjais, kaip savo kailiu pajuto Lietuvių kalbos egzaminą ką tik laikę šalies abiturientai.
Atsakomybė už internete paskelbtą turinį išlieka svarbiausiu šia tema vykstančių diskusijų aspektų; ypač daug klausimų kelia kai kuriuose interneto portaluose suteikta galimybė viešai, tačiau anonimiškai ir visiškai nevaržomai reikšti savo nuomonę. Nuo komentatorių yra nukentėjęs ne vienas čia apšmeižtas privatus asmuo, ir kyla natūralus klausimas, kokias galimybes jis turi apginti savo garbę ir orumą. Kita vertus, kur riba tarp tokį komentarą interneto portale anonimiškai parašiusio asmens teisės į privatumą ir to portalo pareigos teisėsaugos institucijoms atskleisti komentuotojo tapatybę?
Internete lengva manipuliuoti ne tik žmogaus garbe. Daug teisinių diskusijų sukelia medicininės konsultacijos internete. Ar etiška internetu teikti medicinines konsultacijas, nors iš tiesų kokybišką konsultaciją gali suteikti tik privačiai ligonį apžiūrėjęs gydytojas? Kita vertus, galbūt internete suteikiama medicininė informacija tik tenkina informacijos poreikį?
Griežto interneto reguliavimo šalininkai susiduria su priešininkų argumentais – griežtas reguliavimas stabdo e-komerciją ir riboja žiniasklaidos laisvę. Tuo tarpu pasisakantieji už informacijos laisvę internete turi pripažinti, kad ši terpė kelia grėsmę autorių teisėms, taip pat tradicinėms prekių ženklų apsaugos ir sąžiningo konkuravimo taisyklėms.
„Gegužės pabaigoje priimtas Informacinės visuomenės paslaugų įstatymas kur kas aiškiau sureguliuoja atsakomybės už informacijos sklaidą internete klausimus ir nustato skaidrias e-verslo taisykles, tačiau pačius svarbiausius informacinės visuomenės klausimus palieka spręsti savireguliacijai“, - teikia advokatų kontoros „Norcous & Partners advokatas Mindaugas Civilka. - „Kaip rodo IT srityje pirmaujančių Skandinavijos valstybių patirtis, efektyvi savireguliacija galima tik suderinus verslo, reguliatoriaus interesus ir technines galimybes, kurios nuolat auga. Todėl norint surasti tinkamus sprendimus, būtinas trijų IT visuomenės ramsčių – verslo, teisės ir technikos – atstovų dialogas.“
