Šiomis dienomis LRT, komercines nacionalines televizijas ir „Penktąjį kanalą“ pasiekė prašymai transliuoti R. Pakso „sveikinimo klipą“. Nors pats liberaldemokratų lyderis patikino, kad už klipą siūlomasi sumokėti kaip už bet kokią reklamą, prašyme nėra nurodyta, kad tai būtų reklama.
Beje, DELFI žiniomis, televizijos keliolika minučių trunkančio klipo dar nėra gavusios. Transliuotojų iki šiol nėra pasiekęs ir šiuo metu JAV viešinčio prezidento Valdo Adamkaus sveikinimo įrašas.
„Parašysime atsakymą, kad tokio klipo netransliuosime“, - DELFI sakė LRT vadovas. Jo teigimu, visuomeninei televizijai, ypač rinkimų kampanijos metu, tokių sveikinimų nedera transliuoti.
Anot K. Petrauskio, šiuo atveju politiko pavardė ar atstovaujama partija neturi reikšmės: „Turėtų būti vadovaujamasi sveiko proto logika. Visko už pinigus negalima nupirkti“.
LRT vadovas priminė, kad panašių prašymų transliuoti ir R. Pakso, ir kitų politikų sveikinimus buvo sulaukęs ir anksčiau. Tiesa, komercinės televizijos tuomet įrašus transliuodavo. Pavyzdžiui, tuometinis Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas sukėlė skandalą, prieš kelerius metus per Rugsėjo 1-ąją pasveikinęs mokytojus.
LNK generalinis direktorius Paulius Kovas sakė kol kas nieko negirdėjęs apie tokį liberaldemokratų lyderio prašymą, todėl jo nekomentavo.
„Tai yra labai gražus sveikinimas su Vasario 16-ąja, gražiai parengtas“, - DELFI pasakojo R. Paksas.
Kartu jis pasipiktino LRT atsisakymu transliuoti įrašą: „Jie ignoruoja tokius dalykus ir visuomet atsisako. Lietuvos televizija atsisakė transliuoti net mano naujametinį sveikinimą, kai buvau prezidentas, vėliau – ir kitus įrašus“, - skundėsi politikas, turintis ambicijų jau trečią kartą tapti Vilniaus miesto meru.
Į klausimą, kodėl akcentuoja savo buvusias pareigas, R. Paksas pacitavo Prezidento įstatymą, pagal kurį žmogus, buvęs prezidentu, šį vardą išsaugo. „Kodėl naudojuosi šiuo vardu? O kas čia bloga, jei politinės partijos vadovas, turintis prezidento vardą, sveikina žmones?“ – stebėjosi politikas.
R. Paksas prezidentu buvo išrinktas 2002 metų rinkimuose, tačiau šių pareigų neteko 2004 metų balandį per apkaltą. Ji buvo surengta, Konstituciniam Teismui pripažinus, kad valstybės vadovas sulaužė priesaiką ir šiukščiai pažeidė Konstituciją.