Remiantis įvairia praktika, televizijos transliacijos yra vienas svarbiausių sporto šakų populiarinimo visuomenėje garantų. Tačiau permetus akimis Lietuvos televizijų programas, susidaro vaizdas, kad Lietuvoje sporto transliacijos prilygsta televizijos laidoms su ženklu „S“ – dažniausiai jos arba rodomos vėlai vakare, arba visai nerodomos. Ne išimtis ir Lietuvos nacionalinis transliuotojas, kurio eteryje solidžias pozicijas išlaikė tik nacionalinis produktas – krepšinis.
Pagal dabartinį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, aukščiausias LRT valdymo organas yra LRT taryba, „atstovaujanti visuomenėms interesams“. Tarybą sudaro 12 narių, iš kurių keturis skiria LR Prezidentas, keturis renka Seimas, o dar keturi nariai yra skiriami visuomeninių organizacijų – Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos ir Lietuvos vyskupų konferencijos.
„Susidūrėme su problema – sporto federacijoms yra labai sudėtinga prašyti LRT, kad transliuotų jų sporto šakų varžybas. Nekalbu apie komercinius kanalus, bet nacionalinės televizijos viena iš užduočių turėtų būti sporto varžybų ar renginių transliavimas“, – teigė Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas.
Jo iniciatyva Seime buvo įregistruotas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisos projektas, pagal kurį LRT taryboje turėtų atsirasti trylikta vieta, skirta Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS), kaip visuomeninės organizacijos, atstovui.
„Tai būtų atrama federacijoms. Per savo atstovą būtų galima tiesiogiai kalbėtis su LRT generaliniu direktoriumi, kad sportas grįžtų į tą vietą, kurioje buvo anksčiau“, – aiškino A. Salamakinas ir prisiminė laikus, kai krepšinio, futbolo ar rankinio transliacijos sutraukdavo didelę dalį Lietuvos visuomenės prie televizorių ekranų.
Problema įstatymas ar pinigai?
Tikimasi, kad įstatymo pataisa bus priimta dar šioje Seimo pavasario sesijoje. Naujoje įstatymo redakcijoje apsiribojama straipsnio, reglamentuojančio LRT tarybos sudėtį, pakeitimu. Teisiškai nacionalinis transliuotojas ir toliau išliktų neįpareigotas rengti sporto varžybų ar laidų transliacijų. Pagal LRT veiklos principus, nacionalinis radijas ir televizija privalo užtikrinti kultūros, demokratijos ar pilietiškumo sklaidą, o sportas įstatyme nėra išskirtas kaip LRT prioritetas.
„Jei matysime, kad sporto bendruomenės atstovo Taryboje balso nepakanka, dar labiau keisime LRT įstatymą. Rasime tam būdų“, – tikino A. Salamakinas.
LSFS generalinis sekretorius Valentinas Paketūras teigė, kad pokyčiai LRT struktūroje yra būtini. „Iš nacionalinio transliuotojo buvo laukiama daugiau. Daugelis Lietuvos žmonių myli sportą ir norėtų sužinoti apie mažiau populiarias sporto šakas. Federacijos skundžiasi, kad sporto žiniose rodomi vien užsienio naujienų agentūrų pateikti reportažai, o norėtųsi daugiau ir įvairesnių pranešimų iš vietinių renginių“, – kalbėjo V. Paketūras.
LSFS generalinis sekretorius sutiko, kad sporto varžybų transliavimo klausimas gali atsiremti į lėšų trūkumo problemą. Tuo tarpu A. Salamakinas buvo kategoriškesnis: „Dabartinis sporto renginių transliacijų skaičius netenkina. LRT biudžetas yra pakankamai didelis, kad būtų galima surasti pinigų ir eterio laiko tiesioginėms rungtynių transliacijoms.“
Atstovo paieškos jau prasidėjo
Priėmus įstatymo pataisą, LSFS galėtų iš karto skirti savo atstovą į Tarybą šešerių metų kadencijai. Nauja vieta įtakingoje institucijoje jau pradėjo kelti susidomėjimą tarp šalies sporto federacijų vadovų. „Kol įstatymas nepriimtas, ši kėdė yra laisva ir kiekvienas gali į ją pretenduoti“, – teigė A. Salamakinas.
Vis dėlto „Sporto“ žiniomis, keletas kandidatų yra numatyti jau dabar. Favoritu patekti į LRT tarybą laikomas LSFS viceprezidentas ir Lietuvos orientavimosi sporto federacijos (LOSF) generalinis sekretorius Rimantas Mikaitis, palaikomas LSFS prezidiumo. Kalbama, kad išbandyti save naujame poste norėtų ir Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius.
„Manęs paklausė, ar neatsisakyčiau tokių pareigų, ir aš atsakiau, kad ne. Tuo pokalbis ir baigėsi“, – sakė R. Mikaitis. Buvusį orientacininką V. Paketūras apibūdino kaip neutralų žmogų, tinkantį užimti vietą LRT taryboje. „Tai – sporto žmogus, puikiai išmanantis įvairių sporto šakų virtuvę“, – teigė V. Paketūras.
Be minėtų postų LSFS ir LOSF, R. Mikaitis taip pat yra Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojas bei Kauno miesto savivaldybės tarybos Liberalų frakcijos seniūnas.
Paklaustas, ar tapęs LRT tarybos nariu nesusimaišytų tarp visų savo postų, R. Mikaitis atsakė: „Pareigų nekolekcionuoju, bet manau, kad suspėčiau visur. LRT taryboje reikia nuolat ir nuosekliai dirbti. Staiga atėjęs kalnų taip paprastai nenuversi, tačiau tikimybė kažką pakeisti yra.“