Prokuroras pažymi, kad augantys skaičiai formuoja aiškią šių nusikalstamų veikų augimo tendenciją.
Per šių metų pirmąjį pusmetį jau pradėti 63 ikiteisminiai tyrimai (17 bylų perduota nagrinėti į teismą) dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Palyginimui – praėjusiais metais buvo pradėti 34 tyrimai, iš jų – 11 bylų pasiekė teismą. Ankstesniais metais – nusikalstamų veikų buvo užregistruota dar mažiau: 2005 m. – 4 (teismui – 3), 2006 m. – 17 (teismui – 1).
Jeigu dėl nusikalstamos veikos yra pradedamas ikiteisminis tyrimas ir komentarą rašiusiam žmogui pareiškiami įtarimai, pareigūnai dažniausiai įtariamiesiems paskiria kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti be pareigūnų žinios. Procesinės poveikio priemonės yra panaikinamos tik teismui išnagrinėjus bylą, tad ikiteisminio tyrimo metu įtariamieji net negalės išvykti iš šalies.
R.Valentukevičius: neįmanoma paveikti visų žmonių sąmonės
„Rasizmo kaip reiškinio mes neišnaikinsime, to nepadarė nei viena šalis, - pastebėjo R. Valentukevičius - Neįmanoma paveikti visų žmonių sąmonės, tačiau vadovautis principu – kai nėra gerai, gerai ir blogai – šiuose dalykuose nederėtų.
Valdyti rasizmo, antisemitizmo, ksenofobijos ir homofobijos apraiškas, vykdyti jų veiksmingą prevenciją ir kovoti su tuo net su galiojančiomis dabar baudžiamojo įstatymo priemonėmis galima labai efektyviai“.
Vyriausiasis prokuroras pastebi, kad į komentarus internete turėtų dažniau reaguoti pareigūnai.
„Tiesiog reikalingas greitas reagavimas, teisingas vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, ir būtinai griežta ir pilietiška, o ne formali prokuroro pozicija teisme tokiose bylose“, - sakė jis.
Komentarai internete – visuomenės atspindys
Pasak Specialiųjų tyrimų skyriaus vadovo, rasinės, tautinės, homofobiškos nesantaikos ir neapykantos kurstymo geografija yra gana plati.
„Dėl interneto prieinamumo kurstytojų apstu visuose rajonuose, net užsienio valstybėse, kur gyvena mūsų emigrantai, komentuojantys lietuviškus puslapius, - sakė R. Valentukevičius. – Reikia pažymėti, kad juos „susekti“ pagal vadinamą IP adresą įmanoma, keletas bylų yra perduotos teismui ir asmenys nuteisti teismo baudžiamuoju įsakymu, jiems pripažinus kaltę.
Internetas šių dienų pasaulyje yra ne tik galingas ginklas, panaudojamas išpuoliams prieš valstybę ir jos struktūras, tačiau ir galingas plačių galimybių informacinis laukas ir priemonė, su neaprėpiama auditorija, galinti įžiebti masinę neapykantą kitos rasės, tautybės, religijos, seksualinės orientacijos žmonėms, išprovokuoti smurtą jų atžvilgiu, taip pat yra itin paprastai prieinama ir itin efektyvi sklaidos prasme priemonė skleisti rasistines, antisemitines, kitokias diskriminacines, smurto ir nepakantumo kitokiems idėjas“.
Pasak prokuroro, didėjantis tyrimų skaičius rodo, kokiomis nuotaikomis gyvena kai kurie mūsų visuomenės nariai ir kas laukia mūsų šalies, kai darbo, o gal ir politiniai migrantai iš trečiųjų šalių (ypač tų, kurių žmonės skiriasi nuo mūsų rase, religijos išpažinimu, etnine kilme) vis dažniau ir gausiau apsigyvens Lietuvoje.
Išpuoliai prieš žydus, romus ir homoseksualistus
Pradėjus tyrimą dėl kurstymo prieš kitos tautybės piliečius pirmiausiai yra nustatomi kompiuterio IP adresai, vėliau Lietuvos kriminalinės policijos biuras išsiaiškina, kam jis priklauso.
Bylos į teismus iškeliauja tik tada, kai gaunamas ekspertų vertinimas – oficialiai turi būti patvirtinta, kad skaitytojo išsakytas komentaras kursto nesantaiką, skatina smurtauti. Kartais net iki pusmečio užtrunkanti ekspertizė valstybei atsieina kelis šimtus litų.
Tūkstančius komentarų kasdien interneto portaluose rašo ne tik nesubrendę paaugliai, bet ir aukštas pareigas einantys valdininkai, verslininkai ar gydytojai. Už rasinę neapykantą Lietuvos teismai pažeidėjams dažniausiai skiria pinigines baudas, nors vienas teismas iš komentatoriaus yra konfiskavęs kompiuterį.
Daugiausia nemalonumų piktai nusiteikę skaitytojai sulaukia parašę komentarus prie straipsnių apie žydus, romus bei homoseksualios orientacijos žmones.
Madingame Notting Hillo rajone Londone gyvenantis išeivis iš Švenčionių rajono buvo nubaustas už komentaro parašymą iš savo tėvams priklausančio kompiuterio. Trumpam į Lietuvą grįžęs 37 metų vyriškis parašė du komentarus, kurie buvo pripažinti kaip kurstantys smurtauti prieš žydų tautybės žmonių grupę. Už tai teismas jam skyrė 750 litų baudą.
Dėl parašyto komentaro gydytoja kaltino žiniasklaidą
Nuo okupacijos nukentėjusi neįgali 69 metų gydytoja iš Kelmės buvo nubausta 100 litų mažesne bauda, nes kitataučius ir kitatikius išvadino „parazitais“.
Slapyvardžiu pasirašiusi medikė savo kaltę pripažino ir dėl parašyto komentaro gailėjosi. Ji prisipažino, kad internete perskaitė straipsnį apie Vilniuje sumuštus juodaodžius.
„Perskaičiuosi straipsnį pagalvojau, kad žiniasklaida labai rūpinasi ir rašo didelius straipsnius, jei lietuviai padaro ką nors negero, o kai sumušami ar įžeidinėjami lietuviai, apie tai parašomos tik trumpos žinutės, - teisme sakė Kelmės gydytoja. – Todėl parašiau komentarą, kuriame išsakiau savo nuomonę, nors nepagalvojau, kad tokiu pareiškimu tyčiojuosi, niekinu, skatinu neapykantą ir kurstau diskriminuoti žmonių grupę dėl rasės ir tikėjimo“.
Pridarė bėdos universitetui
Vienas Plungės verslininkas teistumo sulaukė už komentarą prie straipsnio apie Vieningosios lietuvių nacionaldarbininkų partijos lyderiui Mindaugui Murzai ir jo bendražygiams skirtas tūkstantines baudas. Neapykantą prieš žydus ir čigonus kurstęs verslininkas net negalėjo prisiminti komentaro rašymo aplinkybių, nes dažnai išsako savo nuomonę prie straipsnių. Be to, jis nurodė, kad per metus pakeitė kelis kompiuterius.
Verslininkui teismas skyrė 500 litų baudą.
Vilniaus Gedimino technikos universitete dirbantis 48 metų vyriškis buvo nubaustas 1040 litų bauda, nes siūlė „pastatyti paminklą žydų tautą naikinusiems lietuviams“. Lietuvos istorijos institutas nustatė, kad šis komentaras skatino neapykantą žydams, žemina lietuvių tautą ir kursto tautinę nesantaiką.
Komentarą vyriškis parašė iš universitete esančio kompiuterio, todėl ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai buvo konfiskavę kompiuterio sisteminį bloką.
Nemalonumų darbdaviams pridarė ir vienoje Kauno bendrovėje darbų saugos ir sveikatos specialiste dirbanti 61 metų moteris. Už etiką peržengiantį komentarą teismas jai skyrė 1300 litų baudą.
Už pasisakymą iš bibliotekos kompiuterio – bauda po 4 metų
Už niekinimą ir tyčiojimąsi iš žydų tautybės žmonių 27 metų kaunietis teismo nuosprendžio sulaukė net praėjus 4 metams po parašyto komentaro. Tyrimas užtruko, nes vaikinas savo poziciją prie straipsnio išdėstė Kauno Technologijos universiteto bibliotekoje.
Kaip pastebi baudžiamąsias bylas tiriantys pareigūnai, internete komentarus rašantys skaitytojai dažniausiai drąsūs būna tik prie kompiuterių – vos jų namuose su kratos orderiu apsilanko policijos pareigūnai, drąsa išgaruoja. Daugelis jų tikina, kad išsakė savo nuomonę ir esą nieko nenorėjo įžeisti, dėl parašytų komentarų reiškia apgailestavimą.
Kas yra neapykantą kurstanti informacija ir nuomonė?
DELFI jau skelbė, kad grupė Seimo narių siūlo palengvinti pareigūnų, kovojančių prieš rasistinius išpuolius bei rasinę neapykantą kurstančius asmenis, darbą.
Seime jau įregistruotos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kuriomis siekiama praplėsti neapykantos pagrindų sąrašą pagal naujos redakcijos Lygių galimybių įstatymą bei patikslinti sąvokas „neapykantą kurstanti informacija“ ir „nuomonė“.
Baudžiamuosius nusižengimus padarę interneto komentatoriai dažnai atsakomybės išvengia, nes ikiteisminio tyrimo metu laikosi pozicijos, jog prie publikuoto straipsnio nesiekė atlikti kurstymo veiksmų, o esą tik pareiškė savo nuomonę.
Politikų pateiktose įstatymo pataisose teigiama, kad „neapykantą kurstanti informacija – tokia žodžiu, raštu ar kitais būdais išreikšta informavimo produkcija ar atskiros jos dalys (žodžiai, teiginiai), kuria propaguojama nacionalinė (tautinė), rasinė, religinė, seksualinė ar kitokia nesantaika, neapykanta ar kitokia netolerancija, kuri yra grasinamo, įžeidžiančio, užgaulaus, kurstomo ar smurtą atskirų žmonių grupių, jų narių ar turto atžvilgiu provokuojančio, nepakantaus jiems pobūdžio”.
Interneto komentatoriams būtina žinoti, kad bus apibrėžta ir nuomonės sąvoka: „Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais.
Nuomonė yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau nuomonė privalo remtis faktais, pagrįstais argumentais, ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, nepažeidžiant tarptautiniuose ir piliečių teisių dokumentuose, ir Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimo nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant žinomų ir žinotinų faktų ir duomenų”.
Informacija apie komentarų autorius perduodama pareigūnams
Naujienų portalas DELFI savo skaitytojams suteikia galimybę išsakyti savo nuomonę po kiekvienu publikuotu straipsniu. Už skaitytojų komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako jų autoriai, kurie už šmeižikiškus, viešųjų ar privačių asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Ji gresia ir už smurto kurstymą, raginimus nuversti teisėtą Lietuvos valdžią bei kitokius neteisėtus veiksmus.
DELFI bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis ir jų prašymu suteikia duomenis apie skaitytoją, paskelbusį įstatymus pažeidžiantį komentarą.
Baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje numatyta, jog už interneto komentaruose skatinamą neapykantą ar kurstymą diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Už kurstymą smurtauti bei fiziškai susidoroti gresia dar griežtesnė bausmė - laisvės atėmimas iki trejų metų.
Apie netinkamus komentarus DELFI skaitytojai raginami informuoti redakciją.