Pasak jo, tinklelis pertvarkomas dėl nuo LRT nepriklausančių aplinkybių - transliavimui skirtos lėšos biudžete sumažintos 17 proc.
„Tas sukuria situaciją, kai reikia galvoti, ar mes pajėgūs transliuoti savo programas tokia apimtimi kaip anksčiau“, - kalbėjo LRT vadovas.
Paklaustas, kodėl taupymui pasirinktas LTV2, A. Siaurusevičius aiškino, kad į pirmąjį kanalą sugrąžinus daug kultūros, antrasis kanalas prarado savo išskirtinę reikšmę.
LTV2 žadama palikti nišinius dalykus – spektaklius, koncertus, užsienio produkciją. A. Siaurusevičius ramino, kad LTV2 laidų atsisakymo nereikia sureikšminti – esą kanalo sezonas ir prasidėdavo vėliau, ir baigdavosi anksčiau. Be to, kai kurias geras LTV2 laidas žadama pakartoti per pirmąjį kanalą. Radijuje didesnių pokyčių kol kas nežadama – bus uždarytos kai kurios programos „Klasika“ laidos.
Sunkmečio metu LRT administracija ir padalinių vadovai 10 proc. susimažino atlyginimus, atsisakoma įvairių remontų, kanceliarinių ir telefono išlaidų, administracijos komandiruočių.
A.Siaurusevičius sakė, kad iki šiol atlyginimai LRT darbuotojams mokėti laiku ir tai tikimasi daryti ateityje. Tačiau jis aiškino, kad „niekas nuo nieko neapsaugotas“.
Šįmet Seimas LRT biudžete skyrė 49,7 mln. litų - 5 mln. mažiau nei pernai. 2 mln. iš šios sumos skirti investicijoms. Be to, aiškino A. Siaurusevičius, papildomų problemų kelia dalinis finansavimas ir komercinių pajamų kritimas.
Latviai remia daugiau
LRT vadovai tvirtina, kad kolegos iš vakarų nesuvokia, kaip galima transliuoti gaunant dabartinį finansavimą. „Lyg ir neblogai vokiškai kalbu, bet buvusiam Europos transliuotojų sąjungos prezidentui reikėjo kelis kartus kartoti, kad mūsų biudžetas eurais – apie 15 milijonų. Pas juos turbūt toks vieno mėnesio biudžetas kai kuri kurių kanalų - net ne vienos Vokietijos, o atskirų žemių“, - sakė LTV vadovas Rimvydas Paleckis. A.Siaurusevičiaus žiniomis, vienu metu skaičiuojant pagal valstybės nacionaliniam transliuotojui skiriamą paramą vienam gyventojui, Lietuva nuo estų atsiliko 4 kartus. Palyginus su Lenkija, LRT biudžetas esą turėtų būti 200 milijonų litų. Net ir sumažintas Latvijos televizijos biudžetas didesnis už visos LRT.
„Nesakau, kad už gaunamas lėšas negalime išgyventi, bet tada reikia žiūrėti, kokia programa ir kiek transliuoji. Jei transliuoji pusdienį, tai gal ir labai gerą pusdienį programos galima padaryti“, - sakė A. Siaurusevičius.
Lauks Seimo reakcijos
Tuo tarpu LRT taryba į Seimą kreipėsi viešu pareiškimu. LRT taryba, suvokdama šiandienos realijas, reiškia nuomonę, kad sudėtinga valstybės ekonominė padėtis neturėtų sukliudyti LRT vykdyti savo misiją.
Anot LRT tarybos, šiuo sunkiu metu, kai daugelis Lietuvos žmonių yra priversti riboti kultūrinio gyvenimo erdvę, LRT vaidmuo tampa dar svarbesnis ir atsakingesnis.
„Neabejodami LRT administracijos ir kolektyvo pastangomis, vis dėlto esame priversti konstatuoti, jog iškyla reali grėsmė, kad LRT bus priversta mažinti transliavimo apimtis arba visiškai atsisakyti dalies kanalų transliavimo. Viliamės, kad tautos išrinkti atstovai panaudos savo autoritetą ir įgaliojimus įveikti nacionaliniam transliuotojui kilusioms grėsmėms“, - rašoma kreipimesi.
„Be abejo, visi tarybos nariai – nacionalinio transliuotojo patriotai, bet koks kokios nors laidos atsisakymas būtų skausmingas, bet finansinė situacija tokia, kad, deja, tai gali tekti padaryti. Tai priklausys nuo to, kaip Seimas reaguos“, - aiškino LRT tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas. DELFI jau rašė, kad sunkmečio metu LRT gali atsisakyti kai kurių darbuotojų paslaugų. Pirmoji laidų atsisakymo banga buvo sausį.