Didžiulis įvertinimas
- Tapti šalies Prezidento atstovu spaudai – turbūt didžiausias žurnalisto profesinis pasiekimas. Kaip jautėtės sulaukęs tokio pasiūlymo? Ar ilgai svarstėte prieš priimdamas jį?
- Atstovo spaudai darbo nelaikyčiau grynai žurnalistine veikla, todėl negalėčiau jo įvardyti žurnalisto aukščiausiu profesiniu pasiekimu. Tai greičiau profesinės veiklos pakeitimas giminingoje srityje. Sulaukęs pasiūlymo iš kandidatuoti apsisprendusios D.Grybauskaitės buvau tikrai maloniai nustebintas, nes man tai reiškė didelį pasitikėjimą ir, manau, žurnalistinės veiklos vertinimą. Ilgai nesvarsčiau, nes viliojo galimybė iš Lietuvos politinio proceso stebėtojo tapti jo tiesioginiu dalyviu. Rinkimų kampanija buvo pirmasis iššūkis, kurį, kaip rodo rezultatai, sėkmingai įveikėme - pačios kandidatės ryžto bei jauno ir entuziastingo štabo pastangų dėka.
- Kas, galvojant apie naujas pareigas, kelia didžiausią nerimą. Ar negąsdina prislėgsianti atsakomybė?
- Atsakomybė visuomet šiek tiek baugina, jei rimtai žiūri į savo darbą. Bet tai ir savotiškas stimulas siekti užsibrėžto tikslo. Didžiausias nerimas, o gal greičiau rūpestis - kad pavyktų sukurti dinamišką, energingą ir operatyvią spaudos tarnybą, kuri taptų patikimas ir vertinamas kolegų žurnalistų informacijos šaltinis, lengvai prieinamas ne tik sostinės, bet ir regionų žiniasklaidai.
Svarbiausia - charakteris
- Kokios asmeninės ir profesinės savybės, Jūsų nuomone, būtinos Prezidento atstovui spaudai?
- Ramus charakteris, sugebėjimas nesivelti į nereikalingus ginčus ir analizuoti, gera reakcija, logiškas mąstymas, domėjimasis kuo įvairesnėmis sritimis. Taip pat – aukštasis humanitarinis išsilavinimas, suteikiantis platesnį akiratį, geras lietuvių ir bent trijų užsienio kalbų mokėjimas, žurnalistinio darbo patirtis.
- Ar susimąstėte, kaip pasikeis jūsų gyvenimas, pradėjus eiti Prezidentės spaudos atstovo pareigas? Ko teks atsisakyti?
- Ne, nesusimąsčiau, nes kol kas tokiems filosofiniams apmąstymams dar neturėjau laiko. Ko teks atsisakyti? Gali būti, kad laisvalaikio...
Šilta ir draugiška
- Kaip ir kada susipažinote su D.Grybauskate? Kokį įspūdį apie ją susidarėte pirmosios pažinties metu? Ar su laiku keitėsi nuomonė?
- Susipažinau 2002 m., kai D.Grybauskaitė buvo finansų ministrė, o aš jau dirbau LRT korespondentu Briuselyje. Finansų ministrė atvykdavo į Ministrų tarybos, taip pat - Vadovų tarybos susitikimus Briuselyje. Man, žurnalistui, visuomet būdavo įdomu ir svarbu ministrę pakalbinti, nes jau tuomet ji garsėjo, kaip tvirtą nuomonę ir aiškius argumentus dėstanti politikė, gerai suvokianti, kas vyksta Europos Sąjungoje, ir ką tai reiškia Lietuvai.
Vėliau, D.Grybauskaitei tapus Europos Sąjungos biudžeto ir finansinio programavimo komisare, taip pat ne kartą teko kalbinti prieš televizijos kamerą. Ne darbo reikalais Briuselyje niekuomet nebendravome. Per rinkimų kampaniją, kai daug keliavome po Lietuvą, teko ilgiau su ja pabendrauti – rūsti, dalykiška ir reikli Europos Sąjungos pareigūnė pasirodė esanti paprastas, draugiškas ir linksmas žmogus, labai šilta ir natūrali susitikimuose su gyventojais.
- Prezidento rinkimų kampanijos metu kartu su kandidate važinėjote po šalį. Ar Jums tai buvo nauja patirtis?
- Beveik tris dešimtmečius išdirbus žurnalistikoje, ypač televizijoje, gyvas bendravimas su žmonėmis - ne naujiena. Lietuvą buvau išvažinėjęs ir anksčiau. Aišku, susitikimai su žmonėmis sausakimšose salėse (o jos visur tokios buvo) sukuria tam tikrą atmosferą, kai labai greitai pajunti, ar salė priima svečią, ar ne. Džiaugiuosi, kad nė viename susitikime nepajutome šaltuko, net, jei žmonės ir atvirai pateikė klausimus D.Grybauskaitei bei neslėpė savo nuomonės.
Man asmeniškai buvo malonu, kad gyventojai pažindavo ir mane, dėkojo už reportažus iš Briuselio. Niekam nesigyriau, bet tyliai galvojau, kad tai yra geriausias atsakymas tiems, kurie bambėjo, jog L.Balsys Briuselyje atitrūko nuo Lietuvos ir nesupranta, kas čia vyksta.
Pasiilgs Briuselio
- Septynerius metus buvote LRT korespondentas Briuselyje, prieš tai – ilgai dirbote žurnalistinį darbą Lietuvoje. Ar nebus gaila palikti šios veiklos? Ko labiausia pasiilgsite?
- Yra toks posakis: žurnalistika - ne profesija, o gyvenimo būdas. Manau, kad ir toliau negalėsiu kaip normalus žmogus žiūrėti televizoriaus - automatiškai fiksuosiu, kaip parengtas reportažas, kaip nufilmuota, sumontuota ir panašiai. Aišku, šiek tiek gaila atsisakyti žurnalistinio darbo laisvės - kai pats valdai savo laiką, o darbo vieta - bet kur Europoje. Bet tai - šviesus gailestis: naujo darbo iššūkiai su kaupu atsvers šią natūralią nostalgiją. Pasiilgsiu daugiatautės, daugiakultūrės ir daugiakalbės Briuselio aplinkos.
- Ką Jums davė metai, praleisti Briuselyje?
- Kaip žmogui - išplėtė akiratį ir kultūrinį horizontą, kaip žurnalistui - galų gale pradėjau suprasti, kas yra Europos Sąjunga ir kaip ji iš tikrųjų veikia...
Didžiulis palengvėjimas
- Kaip jautėtės Prezidento rinkimų dieną? Ar labai jaudinotės? O gal buvote visiškai tikras, kad D.Grybauskaitei pakaks pirmojo turo?
- Visiškai tikras dėl pirmojo turo nebuvau, nes iki pat vakaro kėlė nerimą rinkėjų aktyvumas. Jaudintis nebesijaudinau, nes jaučiau, jog padarėme viską, ką galėjome, kad rinkėjai patikėtų. Kai paaiškėjo, kad balsų „už“ yra tiek, jog ir penkiasdešimties procentų aktyvumo riba jau nebesvarbi, pajutau didelį palengvėjimą.
- Ar pats balsavote iš anksto, ar radote laiko šiai pareigai sekmadienį?
- Balsavome su žmona sekmadienį, radę laiko tarp tos dienos suplanuotų renginių.
- Kokiais žodžiais pasveikinote būsimąją Prezidentę? Kartu pakėlėte šampano taurę?
Nebuvo jokių skambių žodžių. Kai atslūgo svečių sveikinimai, mes, štabo nariai, savanoriai, paspaudėme ranką laimėtojai, o ji padėkojo. Svarbu ne žodžiai, o nuoširdumas.
Ilsėtis neketina
- Ar rinkimų kampanijos metu turėjote laiko poilsiui, sau?
- Ne.
- Priešrinkiminis laikotarpis tikriausiai nuvargino. Ar planuojate nors keleto dienų poilsį, ar šiuo metu tam nebus laiko?
- Poilsiui laiko nėra - reikia planuoti struktūrą, rengtis inauguracijai, o svarbiausiai - tolesniam kasdieniam, sunkiam darbui. Juk rinkimų pažadai turi būti vykdomi.
Būtinai apsilankys
- Kokios Jums yra idealios atostogos? Lietuvoje ar užsienyje?
- Kai dirbau Briuselyje, atostogas dažniausiai leisdavome Lietuvoje - bendraudami su giminėmis ir artimaisiais, lankydami gražias vietas. Man geros atostogos - aktyvios, keliaujant ir sužinant, pamatant ką nors nauja. Gulėti paplūdimyje ilgiau nei dvi dienas tiesiog negalime - pradedame su žmona kur nors keliauti, nors ir ratu po Palangą...
- Kada paskutinį kartą lankėtės Palangoje? Gal planuojate atvažiuoti?
- Kiek atsimenu save nuo mažumės - pabūti prie jūros yra neatsiejama atostogų dalis. Tradicinė vieta visuomet būdavo Palanga. Paskutinį kartą teko savaitę čia praleisti užpernai. Būtinai apsilankysime šiemet, jei tik bus laisva diena. Gal žiemą? Apsnigtos pušys - labai gražu!
- Ką Palangoje patartumėte aplankyti būsimajai Prezidentei?
- Vakare ant tilto pasigrožėti saulėlydžiu, o dieną – pamatyti paplūdimį kuo toliau nuo tilto.