Prie sostinės Savivaldybės pastatytas maketas yra tikro tramvajaus kopija. Į maketą svečiai gali įeiti, pasėdėti kėdėse, pasijusti tarsi važiuodami tikru tramvajumi – vagone netgi skamba maršruto stotelių pavadinimai.

Tramvajaus ekspozicijoje lankytojai ras įvairios informacijos apie šią viešojo transporto priemonę. Paviljone šalia tramvajaus eksponuojamas ir pirmosios jo trasos Vilniuje „Stotis-Santariškės“ maketas.

Idėja papildyti Vilniaus viešojo transporto priemonių sistemą moderniaisiais tramvajais svarstoma jau seniai. 1980-1983 metais „Vilniaus miesto kompleksinėje transporto išvystymo schemoje“ buvo numatytos 3 greitojo tramvajaus linijos. 2001 m. ši idėja atgaivinta.

2002 m. tramvajaus galimybių Vilniuje studiją parengė Prancūzijos transporto sistemų planavimo ir projektavimo bendrovė „Systra“, bendradarbiaudama su Savivaldybės ir jos įmonių specialistais.

Išnagrinėję esamą transporto sistemą, vilniečių kelionių struktūrą ir poreikius, miesto plėtros galimybes bei planus, studijos autoriai pasiūlė įrengti tramvajaus linijas, kurios labiausiai atitiktų gyventojų kelionių poreikius.

2005 m. projekto finansavimo galimybes įvairiais aspektais išnagrinėjo anglų ekspertai iš „Scott Wilson Railways Ltd“. Tokio masto projektą, kuris kainuotų 450-580 mln. Lt, būtina finansuoti sujungiant Savivaldybės, Europos fondų ir privataus verslo lėšas. Anot ekspertų, tikslingiausia projektą įgyvendinti koncesijos būdu.

Atlikti ir tyrimai, įvertinantys tramvajaus poveikį miesto pastatams, gatvėms. Ekspertų nuomone, greitaeigis visuomeninis transportas žymiai pranašesnis nei dyzelinį kurą naudojančios transporto priemonės ar privatūs automobiliai.

Tramvajaus projektui įgyvendinti rugsėjį SĮ „Susisiekimo paslaugos“ įsteigtas filialas „Vilniaus tramvajus“. Filialas atliks tramvajaus projekto parengiamuosius darbus, rengs reikiamus teisės aktų projektus, ekonominius ir finansinius skaičiavimus.

Vilniuje pirmiausia siūloma įrengti vieną greitojo tramvajaus liniją „Santariškės-Stotis“, kuri būtų 10,4 km ilgio. Numatoma, kad piko metu tramvajai važinėtų kas 5, o ne piko – kas 10 minučių. 30 metrų ilgio tramvajus galėtų pervežti iki 300 keleivių.

Užsienio šalių patirtis liudija, kad 1 km metro įrengimo kaina yra maždaug 10 kartų didesnė nei tramvajaus, pats tramvajaus „vagonas“ kainuoja 6-8 mln. Lt, o metro – 13,5-26,5 mln. Lt.

Visi Vilniaus gyventojai gali pareikšti savo nuomonę apie greitąjį tramvajų Vilniuje, apsilankę ekspozicijoje arba projektui skirtame tinklapyje www.tramvajus.lt.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją