Įžvelgia valdininkų interesus
Kai kurie mikroautobusų įmonių savininkai įžvelgia Savivaldybės administracijos norą proteguoti savo įmones „Kauno autobusai“ ir „Autrolis“. Pasak verslininkų, miesto valdžiai palankiau, kad daugiau žmonių važinėtų šių bendrovių mašinomis, nes jų veikla dotuojama iš biudžeto, įsigyta naujų autobusų ir troleibusų, rengiami įvairūs viešojo transporto sistemos projektai.
„Mikroautobusų įmonių savininkai apkrauti apribojimais ir reikalavimais, - sako UAB „Dakajus“ direktorė Danguolė Griežienė. – Pavyzdžiui, mes turime 7 leidimus ir jeigu vairuotojai per metus tiek kartų nepaduos bilieto keleiviams, iš įmonės gali būti atimta licencija. Taip labai lengva sužlugdyti šį verslą, nes neįmanoma kontroliuoti kiekvieno vairuotojo”.
Pasak D.Griežienės, sunku planuoti ir šio verslo ateitį. „Sutartis su Savivaldybe pasirašoma trejiems metams ir pasibaigus šiam laikotarpiui, nežinia, kokie bus reikalavimai, ar mūsų išvis reikės, todėl sunku galvoti apie mašinų parko atnaujinimą, investicijas“.
Mažėja vairuotojų ir keleivių
Individualios įmonės savininkas Algimantas Zujus aiškino, kad vežėjams vis sunkiau konkuruoti su kitomis viešojo transporto priemonėmis. „Kai kuriais maršrutais dažniau važinėja autobusai, todėl nemažai žmonių renkasi juos“, - sakė jis.
Pasak A.Zujaus, paslauga nuolat brangsta - didėja draudimo įmokos, remonto kainos. „Jei po dvejų metų, kai baigsis sutartis su Savivaldybe, bus reikalaujama dar kartą atnaujinti parką, daugelis mūsų bankrutuosime, - mano verslininkas. – Neturime iš ko didinti ir algas, todėl jau seniai trūksta vairuotojų.“
UAB „Girobusas“ generalinis direktorius Gintaras Girkontas sakė, kad dėl emigracijos nepakanka ne tik vairuotojų, bet mažėja ir keleivių. „Daug jų išvažiavę dirbti į užsienį, taip pat vis daugiau miestiečių įsigyja nuosavus automobilius. Tai rodo spūstys ryte Centre, Varnių gatvėje, Taikos prospekte“, - kalbėjo G.Girkontas.
Generalinis direktorius pastebi, kad daugėja nepelningų maršrutų, retinami reisai. „Mūsų įmonė kai kuriuose maršrutuose per pusę sumažino reisų skaičių, todėl kai kur mikroautobusų reikia daug ilgiau laukti nei anksčiau, - sakė jis. – Taip daro daugelis kitų vežėjų. Kai kurie visai pasitraukia iš keleivių vežimo rinkos“.
Vieni verslininkai kalbėjo, kad juos tenkina dabartinis 1,5 lito už važiavimą mikroautobusu tarifas, kiti norėtų didesnio. Tačiau visi vieningai sutaria, kad vežėjams būtų pražūtinga padidinti vien mikroautobusų kainą. „Tarifai turėtų didėti vienodomis proporcijomis visam keleiviniam transportui, nors ir tai šiek tiek sumažintų mikroautobusų keleivių skaičių“, - mano G.Girkontas.
Reikalavimai turi likti
Savivaldybės administracijos Transporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Karolis Dekeris įsitikinęs, kad reikalavimai mikroautobusų vairuotojams turi išlikti tokie patys. „Juk visi keleiviai nori kokybiškos paslaugos: kad būtų laikomasi grafiko, švaros mašinoje, kultūringų vairuotojų, tai Savivaldybė kiek pajėgdama ir stengiasi kontroliuoti, - teigė jis. – Nemanau, kad per griežtai baudžiami neduodantys bilietų keleiviams vairuotojai. Juos ir taip sunku kontroliuoti. Jei vienoje įmonėje užfiksuojama daugiau šių pažeidimų nei išduota leidimų jos vairuotojams, licencijos atėmimo klausimas tik svarstomas. Be to, verslininkai turi žinoti, kad jų veikla privalo būti skaidri“.
Pasak K.Dekerio, anksčiau be priemiesčiuose kursuojančių mikroautobusų mieste kasdien važinėdavo apie 750 mašinų. Šiuo metu jų teliko apie 400. „Kai kuriuose maršrutuose jau nėra norinčiųjų užimti pasitraukusių įmonių vietos, tai rodo, kad šis verslas jau darosi nepatrauklus“, - kalbėjo K.Dekeris. Pasak jo, gali būti, kad mikroautobusai ateityje išliks tik tuose miesto vietose, kur retai arba visai nevažiuoja kitas viešasis transportas.