Pagal pasikeitusį reikalavimą statytojai namo teritorijoje kiekvienam butui turės įrengti po vieną automobilių statymo vietą. Likusią dalį (0,2), suderinus su savivaldybių tarybomis, papildomai bus galima įrengti už statinio žemės sklypo ribų, pavyzdžiui, gatvių ribose.
Tačiau verslininkų teigimu, toks sprendimas vis dar palieka nemažai spragų. Tvarka nėra iki galo reglamentuota, taip savivaldybėse sudaromos sąlygos ne visada skaidriai veiklai.
„Net trečdalis šeimų Vilniuje neturi nė vieno automobilio. O mes buvome priversti statyti ne tik kiekvienam butui po vieną vietą automobiliui, bet dar po 0,2 vietos svečiams. Daugelis automobilių statymo vietų įrengiama požeminiuose garažuose, o jeigu jų nepavykdavo parduoti, investuotojams tai tapdavo didele finansine našta“, – „Statybai ir architektūrai“ sakė LNTPA valdybos narys, bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Jis kaip pavyzdį pateikė „Hanner“ pastatytus daugiabučius Franko gatvėje. Ten buvo parduota 160 butų, tačiau 70 požeminių garažų liko tuščių. Taip investuoti pinigai liko „įšaldyti“, o ką su tokiu turtu daryti – nežinia, nes gyventojams garažų nereikia. Statybų bendrovei – juo labiau.
„Diskusijų šiuo klausimu vyko pusę metų, bet sugaištas laikas nenuėjo veltui. Investuotojai atidavė daug jėgų įrodynėdami, kad būtina keisti automobilių statymo vietų normatyvus. Buvo surengta daug pasitarimų, visi specialistai vienu balsu pasisakė už mūsų siūlomus pakeitimus, tačiau ministerija darė priešingai. Manau, Aplinkos ministerija neatlaikė spaudimo ir pasirašė šį įsakymą. Šis kompromisas yra tarsi mūsų tarpinis laimėjimas“, – teigė A. Avulis.
Verslininko teigimu, sumažinus privalomų automobilių statymo vietų skaičių, atsiras daugiau žaliųjų plotų. Kol reikėjo įrengti tiek daug vietų automobiliams, želdiniams likdavo minimali erdvė.