Teko būti ne viename Europos miesto oro uoste. Ir kiekvienąkart prieš patikrinimą apima lengvas nerimas – kiek užkliūsi bagažo tikrinimo vietoje. Paprastai pareigūnai tik maloniai paklausia, ar rankiniame bagaže neturi skysčių, rankinės turinys peršviečiamas ir palinkima gero skrydžio.
Taip yra visur, tik ne Karmėlavos oro uoste.
„IŠGERK VAISTUS!“
Kai prieš skrydį į Frankfurtą Karmėlavos oro uosto darbuotojas paprašė atsegti kuprinę ir rausėsi ieškodamas nežinia ko, buvau lengvai nustebinta. Bet tai buvo tik pradžia.
Vėliau jis ėmėsi rankinės. Ir net nušvito radęs „įtartinų“ tablečių. Puolė tardyti, „kas čia per daiktas“. Ramiai paaiškinau, kad tai vaistai nuo skausmo, kurių gali prisireikti skrydžio metu. Bet tikrintojas liepė: jeigu noriu būti praleista, vaistus turiu išgerti dabar. Buvau pritrenkta. Bet pasityčiojimų virtinė tuo nesibaigė. Uolusis darbuotojas liepė parodyti piniginės turinį ir stropiai kaišiojo nosį po visus skyrelius.
Atsigavusi po tokio patikrinimo, pati puoliau tikrinti, ar piniginėje liko kreditinės kortelės ir pinigai. Nes tik praėjus įtampai supratau, kad mano daiktus ir piniginę apžiūrėjęs darbuotojas nevilkėjo išskirtinės uniformos. Po mano daiktus knisosi džinsuotas vyrukas.
RIBŲ NĖRA
Tai L.T. žurnalistės „įspūdžiai“, kuriuos ji parsivežė iš ilgojo savaitgalio kelionės į Frankfurtą. Deja, labiausiai pritrenkė ne Frankfurto grožis, bet bagažo patikra Karmėlavoje.
Tačiau VĮ Kauno oro uosto generalinio direktoriaus Kęstučio Cucėno tai nenustebino. „Tikrinimo ribos? Tokių nėra. Patikrinti reikia viską“, – L.T. sakė K.Cucėnas. Anot jo, matyt, peršviestos piniginės turinys pareigūnui sukėlė įtarimų, todėl ir paprašė ją atidaryti. Ir pasižiūrėjo į visus skyrelius: o gal ten kas paslėpta?
KAIP SU TERORISTE
Beje, uniformų Karmėlavos oro uosto Aviacijos saugumo tarnyba išties neturi, bet ji, pasak direktoriaus, yra neprivaloma. Ateityje galbūt pasisiūdins, o kol kas inspektoriai esą prisisega korteles ir to užtenka.
Visa bėda, kad L.T. žurnalistė tikrintojo kortelės net nepastebėjo. Kita vertus, kur čia kortelė rūpės, kai suprato, kad yra rimtai įtariama kaip potenciali teroristė. Panašiai šiurkštų tikrintojo elgesį paaiškino ir direktorius. „Kuo labiau teroristai įžūlėja, tuo daugiau problemų atsiranda normaliam žmogui, – teigė K.Cucėnas. – Mes dar esame palyginti liberalūs.“
PAŽEIDŽIA TEISES
Ką pridursi: jei „palyginti liberalus“ oro uosto darbuotojas keleivę privertė išgerti tik vieną tabletę iš tų, kurias ji vežėsi, tai, matyt, „neliberalus“ būtų privertęs išgerti visą vaistų pakuotę.
Tačiau dėl tokio tikrintojo griežtumo sukluso ir direktorius. „Nežinau, jei taip pasakė, tai neturėjo sakyti. Aišku, ne. Žiūrint iš sąžiningo žmogaus pozicijų, žinoma, atrodo – kaip taip gali būti? Bet ne iš dyko buvimo taip daroma, – svarstė direktorius. – Gal norėjo patikrinti, ar ne narkotikai.“
Vis dėlto, K.Cucėno teigimu, procedūra yra procedūra, nors aviacijos saugumo inspektorių tikrinimas niekam nėra malonus. „Apriboja tavo teises. Kam malonu, jei tu nori kažką daryti, o tau neleidžia“, – pripažino jis.
Tuo tarpu Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas tokį pareigūno elgesį įvertino net ne kaip žmogaus teisių apribojimą. „Vertimas gerti vaistus yra šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas“, – sakė advokatas.
Pasak K.Čilinsko, jei jau rausiamasi ir po keleivio piniginę, šis turėtų bent įsitikinti, kad tikrintojas turi tokią teisę. Keleivis gali paprašyti inspektorių parodyti pažymėjimą. Jei peršvietus bagažą inspektoriui kas nors sukėlė įtarimų, jis taip ir turėtų paaiškinti keleiviui.
„Tai jokiu būdu negali būti žmogų žeminanti procedūra, – sakė advokatas. – Juk piniginėje nebus paslėptas ginklas. Ir jei pareigūnui vis dėlto kas nors pasirodė įtartina, jis turi tai pasakyti keleiviui. Žmogui turi būti suprantamas tikrinimo tikslas.“