Aštuonerius metus netolimame Oslo priemiestyje, vos už 15 kilometrų nuo centro, gyvenantis Edgaras kiekvieną rytą iš namų į darbą sostinėje važiuoja greituoju priemiestiniu traukiniu. Paskui persėda į metro ir pavažiuoja dar porą stotelių. Kelionė trunka beveik pusvalandį. Edgaras nesuka galvos dėl bilieto, nes turi vieningą nuolatinį važiuoti ir traukiniais, ir metro, ir likusiomis Oslo viešojo transporto rūšimis - tramvajais ir autobusais.
Norvegijos sostinės metro Edgaras vadina skardiniu traukiniu. Mat nemažai vagonų yra dar gana senos konstrukcijos, pagaminti prieš dvi dešimtis ir daugiau metų, todėl, anot lietuvio, tarška kaip skardiniai puodeliai. Tik kai kuriomis linijomis važinėja šiuolaikiški traukiniai.
Paradoksas, bet vienoje turtingiausių pasaulio valstybių sostinių manoma, kad neverta pernelyg išlaidauti investuojant į naujus metro vagonus, jeigu seni dar puikiai ir patikimai rieda. Per visą Oslo metro gyvavimo istoriją čia nepasitaikė jokios didesnės avarijos. Tiesa, rieda jie gana triukšmingai, nes vagonų amortizacijos sistema yra gerokai senstelėjusi.
Palikti automobilį centre brangu
Metro Osle pradėjo veikti dar 1928 metais, kai į vieną sistemą buvo sujungtos kai kurios tramvajų ir traukinių linijos, kurių dalis ėjo po žeme. Dar po keturių dešimčių metų šią atskirą sistemą pradėta vadinti metro, imtasi jos plėtros.
Dabar maždaug 450 tūkstančių gyventojų turinčiame Osle yra 5 metro ir 7 tramvajaus linijos. Pagal gyventojų skaičių tai yra tankiausia miesto transporto bėgių sistema Europoje. Be to, Norvegijos sostinė yra mažiausias pasaulio miestas, turintis atskirą metro sistemą.
“Oslas nedidelis, bet, jeigu galima taip pasakyti, “plačiai išsižergęs”, daugelį kilometrų ištįsęs per visą Oslo fiordo pakrantę. Todėl tokia intensyvi viešojo transporto sistema yra labai naudinga miestui. Be to, daug kur sostinės centre neleidžiama arba labai brangu palikti automobilius. Norvegams paprasčiau į darbą atvykti metro, tramvajumi ar autobusu”, - sakė Oslo transporto sistemos atstovas spaudai Bjornas Rydmarkas.
Miestą gali pervažiuoti per valandą
Visai Oslo transporto sistemai galioja vienas bilietas. Nusiperki kiek daugiau kaip 10 litų kainuojantį vienkartinį bilietą ir gali visą valandą važiuoti bet kuriuo viešuoju transportu, persėsti iš vienos į kitą. Valandos visiškai pakanka Oslą pervažiuoti skersai arba išilgai.
Nuolatinis bilietas savaitei kainuoja maždaug 100 litų, mėnesiui - apie 320 litų. Norvegijos masteliais tai - normalios kainos, turint galvoje, kad litras benzino kainuoja daugiau kaip 5 litus, kavos puodelis miesto centro kavinėje - apie 20 litų, cigarečių pakelis - daugiau kaip 30 litų.
Metro bilietus reikia pirkti specialiose kasose arba iš automatų. Tramvajuje vienkartinį bilietą galima įsigyti ir iš vairuotojo, bet tai kainuos kiek brangiau - apie 15 litų.
“Bilietų įeinant į metro stotis niekas netikrina. Tik įsėdus į traukinį jų gali pareikalauti kontrolierius. Jų yra gana daug, tad tikimybė, kad būsite patikrintas, nemaža. Bauda siekia maždaug 500 litų, tad geriau nejuokauti. Kita vertus, kartais gelbsti tai, kad norvegai yra labai mandagūs žmonės. Galite bandyti važiuoti be bilieto sėdėdamas įsikniaubęs į knygą, miegoti arba atidžiai žiūrėti pro langą - kontrolierius jūsų netrikdydamas praeis pro šalį”, - šypsojosi Edgaras.
Prisijungs ir „lengvasis geležinkelis”
Metro Osle važinėja pakankamai dažnai. Raudoni vagonai į stoteles piko metu atvyksta kas 3-5 minutes, ne piko metu ir savaitgaliais - maždaug kas 7-12 minučių.
Tik mažesnė dalis iš 118,7 kilometro ilgio Oslo metro yra po žeme. Tramvajaus linijos driekiasi 152,5 kilometro. 2003 metais buvo pristatytas vadinamojo lengvojo geležinkelio projektas. Toks monobėgių geležinkelis, sujungsiantis Oslo centrą su vienu miegamųjų rajonų dirba metro principu, tačiau visas nutiestas ant žemės arba ant specialių estakadų. Be to, tokius traukinius vairuoja kompiuteris.
Prieš ketverius metus į šį projektą pažiūrėta gana skeptiškai. Šiemet Oslo valdžia grįžo prie šio pasiūlymo ir ketina jį per dvejus trejus metus įgyvendinti. Tam reikės maždaug dviejų milijardų litų. 2009 arba 2010 metais Norvegijos sostinėje, be metro, tramvajų ir autobusų, bus dar viena viešojo transporto rūšis - “lengvojo geležinkelio” linija.