Šešių frakcijų seniūnai raštu pareiškė, kad Č. Juršėnas neaiškiai suformulavo klausimą, dėl ko reikėtų balsuoti, todėl parlamentarai buvo suklaidinti. Jie paprašė pataisos priėmimo procedūrą pradėti iš naujo.
Ketvirtadienį priešpiet Seimo nariai atmetė projektą, pagal kurį įmonės, pirkdamos naujas mašinas, nuo šių metų spalio 1 dienos būtų galėjusios sutaupyti 18 proc. pirkinio kainos. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad kai kurie parlamentarai nesuprato, dėl ko balsuoja, - dėl maksimalios automobilio kainos ar apskritai dėl pačios lengvatos.
Seimo nariams vėl pradėjus piktintis, A. Čaplikas pasiūlė prie šio klausimo grįžti svarstant „darbiečio“ Prano Vilko siūlymą taikyti PVM lengvatą nedideliems automobiliams, kuriuos įmonės naudoja prekėms vežioti ar panašioms reikmėms. Parlamentas jau yra pritaręs šiam projektui po svarstymo. Tam, kad pataisa būtų priimta, reikia dar vieno balsavimo.
Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas buvo pritaręs Vyriausybės išvadai leisti PVM mokėtojams, įsigyjantiems naujas transporto priemones, kurių vertė (įskaitant šį mokestį) ne didesnė kaip 130 tūkst. litų, taikyti lengvatą. „Darbietis“ Saulius Girdauskas buvo pasiūlęs netaikyti viršutinės kainos ribos. Būtent šie du skirtingi siūlymai supainiojo ne vieną Seimo narį.
Dar sausį, kuomet įstatymo pataisa Seime pasiekė antrąją – svarstymo – stadiją, parlamentarai buvo pritarę, kad PVM lengvata galiotų visiems įmonių perkamiems naujiems automobiliams, kad ir kiek jie kainuotų.
Kadangi ši pataisa galėtų žymiai sumažinti biudžeto įplaukas, savo nuomonę buvo paprašyta pareikšti Vyriausybė. Ši pareiškė, kad viršutinė automobilių kainų riba turi būti nustatyta. Biudžeto ir finansų komitetas sutiko, kad ši nuostata būtų grąžinta į projektą.
Tačiau ketvirtadienį Seimo nariams buvo pasiūlyta balsuoti dėl to projekto, kuris politikų pritarimo buvo sulaukęs žiemą, tai yra be mašinos kainos ribojimo.
Netrukus Seimo posėdžių salėje įsiplieskė ginčas, ar tai reiškia, kad įstatymo projektas, numatantis lengvatą, atmestas. Kai kurie parlamentarai prisipažino gerai nesupratę, už ką balsavo – už vieną straipsnį ar visą projektą, todėl paprašė perbalsuoti.
Č. Juršėnas, teisindamasis tuo, kad prieš balsavimą perskaitė visą įstatymo pataisos projektą, atsisakė paskelbti naują balsavimą: „Jei kolegos nenori klausyti, ne mano problema“. Jis pareiškė, kad iniciatoriai gali parengti naują – jau ketvirtą pataisos projektą ir vėl jį pateikti Seimui.
Vėliau Č. Juršėnas, atmesdamas priekaištus dėl esą netinkamo pirmininkavimo, ironiškai pasiūlė kolegoms: „Nereikia ieškoti vinių vienoje vietoje“.