Kliūva kodeksui
Panevėžio miesto savivaldybės kraštovaizdžio architektė Aurelija Čergelienė LŽ patikino, kad artimiausiu metu turėtų nebelikti 96 prie geležinkelio augančių medžių. Seniausi iš pasmerktų medžių yra iki pusės metro skersmens, jų aukštis - per dvidešimt metrų. Kraštovaizdžio architektė teigė leidimą kirsti šiuos medžius išdavusi prieš porą mėnesių, kai Panevėžio savivaldybė iš "Lietuvos geležinkelių" gavo motyvuotą prašymą sutvarkyti geležinkelio apsauginę zoną.
"Matydami, kad dvejoju, ar leisti kirsti medžius, bendrovės atstovai man pateikė Geležinkelių kodeksą, kuriame nurodoma, kad apsauginė zona, kurioje negali augti medžiai, turi siekti 20 metrų. Deja, Panevėžyje medžiai buvo susodinti už penkių ar net dviejų metrų nuo geležinkelio. Kad ir kaip gaila, tenka juos pašalinti", - apgailestavo A.Čergelienė.
Apsaugotų sienos
Jau vėliau, gavusi panevėžiečių skundų, kad iškirtus medžius suprastės netoli geležinkelio įsikūrusių žmonių gyvenimo sąlygos, nes kamuos triukšmas, nemalonūs traukinių skleidžiami kvapai, A.Čergelienė bendrovėje "Lietuvos geležinkeliai" išsiaiškino, kad kirsti medžius pirmiausia būtina todėl, jog pervažos budėtojams per juos sunku pamatyti atvažiuojantį traukinį ir suspėti laiku uždaryti judrią pervažą.
A.Čergelienės žiniomis, "Lietuvos geležinkeliai" už suprastėjusias gyvenimo sąlygas Panevėžio gyventojams nėra pasiūlę jokios kompensacijos. Kraštovaizdžio architektės manymu, nepatogumų nuo šiol patirsiantys žmonės iš bendrovės galėtų reikalauti pastatyti triukšmą ir traukinių išmetamąsias medžiagas sulaikančias apsaugines sienas.
Panevėžys - ne išimtis
Saugiu traukinių eismu per Panevėžį rūpinasi "Lietuvos geležinkelių" filialas "Šiaulių geležinkelių infrastruktūra". Jo direktoriaus Algirdo Karužio paklausus, kodėl kirsti medžius suskubta tik šiemet, kai per Panevėžį pravažiuoja vos vienas kitas traukinys, šis atsakė, kad medžiai kertami norint užbėgti nelaimei už akių.
Pasak direktoriaus, keliaujančiųjų saugumu ypač susirūpinta po šiųmečių audrų. Tuomet ir imtasi dar sparčiau kurti Geležinkelių kodekse numatytas apsaugines zonas. A.Karužio teigimu, per arti geležinkelio augantys medžiai kertami toli gražu ne vien Panevėžyje, o visoje šalyje. Skundai dėl kertamų medžių taip pat plaukia iš visos Lietuvos. Tačiau, anot A.Karužio, už žmonių emocijas svarbesnis jų pačių saugumas. "Šiaip ar taip, esame pajūrio valstybė. Audros pas mus siaučia neretai. Todėl nereikia laukti, kol ant geležinkelių ims virsti medžiai, atsitiks nelaimė, o jai atsitikus - ieškoti kaltųjų. Turime žvelgti į priekį ir apsaugoti žmones", - tvirtino A.Karužis.