Ilgisi kelionių į Nidą
Sovietmečiu nemažai žmonių iš Kauno mėgdavo plaukti į Nidą ir atgal laivu “Raketa”. Nepriklausomybės metais poilsiautojus plukdžiusi bendrovė “Nemuno laivininkystė” dėl keleivių stygiaus tokius reisus nutraukė 2000 metais.
Kauniečiai iki šiol dažnai su ilgesiu prisimena tokias keliones. “Jaunystėje mums tai buvo tapusi tradicija - poilsiauti į Nidą vykdavome tik laivu”, - prisimena Pranas ir Leokadija Vaičiulaičiai.
Prieš trejus metus Vandens kelių direkcija laivu “Deima” buvo atnaujinusi šį maršrutą.
“Laivas plaukė 40 km per valandą greičiu, todėl kelionė trukdavo ne keturias valandas, kaip anksčiau, bet šešias. Tačiau 40 vietų laive vis vien tekdavo statyti papildomas kėdes”, - prisimena Vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Gintautas Labanauskas.
Tačiau vėliau įmonė šios paslaugos atsisakė. “Parodėme, kad maršrutas yra reikalingas ir patrauklus privačiam verslui, - aiškino G.Labanauskas. - Mūsų įmonės veikla visai kita - pasirūpinti, kad Nemuno vaga būtų tinkama laivybai. Laivas “Deima” tam ir naudojamas.”
Šiuo metu iš įmonės pramoginiam plaukiojimui Nemunu dar galima išsinuomoti laivą “Tolstojus”. Bet irgi tik tada, kai juo neplaukioja vagą prižiūrintys specialistai.
“Po mūsų eksperimento, kuriuo laikinai buvome atgaivinę keliones į Nidą, verslininkai susidomėjimo neparodė”, - apgailestavo G.Labanauskas.
Iniciatyva atsimuša į savivaldybės sienas
Tuo tarpu verslininkas Aleksandras Korolkovas teigia, kad jau seniai svajoja atgaivinti keliones Nemunu. “Turiu licenciją plaukioti laivu, 10 vietų katerį. Manau, atsirastų ir daugiau entuziastų, kurie tuo užsiimtų, - kalbėjo A.Korolkovas. - Esu pasirengęs skirti tam savo lėšų, burti kitus katerių savininkus. Tačiau valdininkų tai nedomina.”
Pasak verslininko, jam tereikia Kauno savivaldybės leidimo įrengti krantinę netoli Vytauto bažnyčios. “Lietuvoje užregistruota 35 tūkst. privačių laivų, bet prie Nemuno jų nėra kur saugiai palikti, - aiškino A.Korolkovas. - Mažesniems laivams nereikia specialios krantinės - švartuotis jie gali bet kur. Mums užtektų leidimo nuomoti apie 20 metrų ilgio pakrantės ir 5 metrų pločio sausumos ruožo. Tada galėtume samdyti sargą, įrengtume įvažą automobiliams ir galėtume palikti laivelius nakčiai.”
A.Korolkovas įsitikinęs, kad pramoginė laivyba būtų labai populiari. “Prieš dvejus metus 10 minučių už 15 litų plukdydavau žmones po upę prie miesto. Norinčiųjų buvo daugybė. Esu įsitikinęs, kad daug kas norėtų keliauti ir į Nidą. Mažu, greitu kateriu juos ten būtų galima nuplukdyti per 4 val. Tačiau kiekvieną dieną automobiliu vežti laivą į Nemuną ir vėl jį išsigabenti nėra patogu”, - kalbėjo jis.
A.Korolkovo teigimu, jis raštu kreipėsi į savivaldybę leisti išnuomoti nedidelį pakrantės ruožą. “Vietoje atsakymo sulaukiau valstybinių institucijų patikrinimų savo įmonėje. Gal tai sutapimas, bet jis labai įtartinas. Savivaldybėje apskritai nėra kam rūpintis laivybos gaivinimu mieste”, - apgailestavo verslininkas.
Gyvybė - tik mariose
Vasarą daug pramoginių laivų plaukioja tik Kauno mariose. Ten už 100 litų valandai galima išsinuomoti burinį laivą, katerį. Už 12 litų - nuplaukti į Rumšiškes didesniais keleiviniais laivais. Prie marių nuo senų laikų išlikę saugomų uostų, statoma naujų.
A.Korolkovas sakė irgi teikiantis plaukiojimo paslaugas Kauno mariose. “Tačiau laivais plaukti galima tik iki Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, o į Birštoną neįmanoma patekti dėl seklumų”, - teigė jis.
Šiuo metu turistinė laivyba neįmanoma Nemune iki Kauno marių. A.Korolkovas mano, kad už Europos Sąjungos lėšas statomos mobiliosios ir stacionarios prieplaukos neatgaivins laivybos. “Mažesniems laivams reikia ir degalinių, nes iki Nidos neužtenka kuro, reikia gabentis jo atsargas, bet tada kateriu gali plaukti mažiau keleivių”, - teigė jis.
Kita kliūtis - Nemuno seklumos nuo Druskininkų iki Kauno marių. Vandens kelių direkcijos gamybos direktorius M.Šimkūnas sakė, kad Susisiekimo ministerijai siūlys pirkti mažas žemsiurbes arba samdyti rangovus aukštupio priežiūrai.
“Dabar naudojamos žemsiurbės tarp Kauno ir Kuršių marių yra per didelės”, - sakė jis. M.Šimkūno duomenimis, mažesnės žemsiurbės kainuoja apie 2 mln. litų. “Reikės daugiau lėšų ir vagos priežiūrai, nes labai pailgės laivų maršrutai”, - sakė M.Šimkūnas.
Prie Kauno vagos gylis laivybai Nemune pakankamas tik nuo M.K.Čiurlionio tilto, nors už jo iki hidroelektrinės yra daug gražių pakrančių. Jokia laivyba neįmanoma ir Neryje.
G.Labanauskas tikisi, kad pramoginę laivybą pagyvins prieplaukos Vilijampolėje rekonstrukcija. “Tam skirta 5 mln. litų. Jau baigiamas rengti techninis projektas ir darbai prasidės šiais metais”, - kalbėjo jis.
Kol kas Nemune atsigauna tik krovininė laivyba. Pernai upe pervežta apie 100 tūkst. tonų krovinių - tris kartus daugiau nei užpernai.