Tačiau statistika, kuria disponuoja Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos specialistai, verčia abejoti tokio stereotipo pagrįstumu. Pasirodo, šiuo metu Lietuvoje registruota daugiau nei 48 tūkst. mažųjų, pramoginių, sportinių ir asmeninių laivų, valčių bei jachtų, kurių keliamoji galia viršija 250 kilogramų. Plaukiojimo aparatus gaminančių įmonių vadovai džiūgauja, kad šiuo metu nespėja vykdyti visų gaunamų užsakymų.

Kuršių genai

“Neturiu tikslios statistikos apie kaimyninių šalių registrus, tačiau neabejoju, kad Lietuvoje oficialiai įregistruotų valčių ir jachtų skaičius tikrai didelis”, - tikino Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos Registro skyriaus vedėja Rasa Miklovienė.

Iš tiesų, lietuvių trauką vandeniui paaiškinti nėra itin sudėtinga. Mūsų šalyje iš viso yra 2833 ežerai, kurių plotas didesnis nei pusė hektaro (jų bendras plotas - 880 kv. kilometrai). Mažesnių yra dar apie 1600, o be to yra 340 dirbtinių tvenkinių, kurie didesni nei 5 hektarai. Visi ežerai užima apie 1,5 proc. viso Lietuvos ploto.

Bent kartą leidęsis į žygį valtimis ar baidarėmis, pajutęs buriavimo palaimą ir visai kitokiu rakursu pamatęs ežerus bei upes, neabejotinai nori dar ir dar kartą visa tai patirti. Neatsitiktinai užkietėję žvejai juokauja, kad laikas, kurį žmogus praleidžia su meškere rankoje, nėra įskaičiuojamas į gyvenimo trukmę.

Galbūt todėl šiek tiek prakutę tautiečiai stengiasi įsigyti nuosavas valtis ir atakuoja jų gamintojus - šiuo metu suformulavus užsakymą, net ir standartinio modelio valties tektų laukti mažiausiai mėnesį.

Bendrovės “Armuotas plastikas” direktorius Michailas Volosevičius, vadovaujantis valčių, kajakų, katerių ir kitų gaminių iš plastiko bei armuoto stiklo medžiagų gamybai, teigia, kad jų naudojama technologija leidžia per mėnesį išlieti apie 30 įvairių dydžių ir formų laivelių, tačiau tai nėra pakankamas kiekis.

Paklausą dar labiau didina tai, kad Lietuvoje pagamintos valtys ir nedideli burlaiviai yra labai gerai vertinami tikrose jūrinėse valstybėse - Norvegijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Olandijoje, Vokietijoje ir t.t.

“Apie 70 proc. gaminių mes eksportuojame. Lietuvos ir Europos rinkai siūlome visiškai vienodus modelius, jei tik užsakovai nepateikia kokių nors specifinių pageidavimų. Skirtumas tarp vietinių pirkėjų ir užsieniečių yra nebent toks, kad iš Skandinavijos šalių ar Pietų Europos užsakymus gauname visus metus, todėl išvengiame sezoniškumo. Priešingu atveju žiemą darbo greičiausiai neturėtume”, - pasakojo Vilkaviškyje veikiančios bendrovės “Vėtrungė” direktorė Tamara Leonavičienė.

Augimą stabdo meistrų deficitas

Nuo 1992-ųjų šioje srityje dirbančios įmonės vadovė sakė, kad iš partnerių Europoje užsakymus kitiems metams pradeda gauti gruodį, o šiuo metu derinami 2008-ųjų gamybos planai.

“Mūsų įmonės “arkliukas” - retro stiliaus įvairių tipų ir gabaritų irklinės valtys, nedidelių gabaritų ir mažos grimzlės kreiserinės jachtos, skirtos plaukioti ežeruose ir jūros pakrančių vandenyse. Taip pat gaminame jachtas pagal individualius arba tipinius projektus, tačiau tokie užsakymai gana sudėtingi. Viena vertus, didesnis laivelis gerokai ilgiau gaminamas, jam reikia daugiau medžiagų ir darbo, todėl mums - nedidukei įmonei - kartais neparankūs dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Gaminant klasikines irklines valtis visas procesas apsisuka nepalyginamai greičiau, - pasakojo T.Leonavičienė. - Žinoma, nuolat auganti paklausa verčia galvoti apie gamybinių pajėgumų plėtrą, tačiau kol kas nesame įsitikinę, kad rinka tam pribrendo.”

“Vėtrungės” vadovė taip pat pastebėjo, kad galimybes priimti daugiau užsakymų riboja kvalifikuotų meistrų trūkumas. Bendrovėje teoriškai yra 25 darbo vietos, tačiau realiai dirba tik 18 meistrų.

“Priimti atsitiktinių žmonių nesinori, nes dirbame su brangiomis medžiagomis, o kokybei keliami iš tiesų dideli reikalavimai. Kol kas su šia užduotimi sėkmingai susitvarkome. Įmonės partneriai, pristatę “Vėtrungės” valtis parodoje Prancūzijoje bei Italijoje, tvirtino, kad tenykščiai meistrai mus laiko labai rimtais konkurentais”, - pasidžiaugė T.Leonavičienė, praeityje drauge su vyru Aleksandru buvusi garsi buriuotoja.

Beje, valtims gaminti naudojamas Sibiro maumedis, baltasis ąžuolas ir raudonmedis. Medis, kaip ir kitos gamyboje naudojamos medžiagos, turi specialius sertifikatus, liudijančius atitikimą tam tikriems “vandenių” standartams.

Pasakodama apie populiariausius modelius T.Leonavičienė teigė, kad žvejai profesionalai bei mėgėjai pasiirstyti dažniausiai užsako klasikinio modelio valtis. Jos stabilios vandenyje, ant bortų galima pritvirtinti žvejybos amuniciją (krepšelius virvutėms, meškerių laikiklius, žuvų sietelio laikiklį išorinėje borto pusėje) bei variklius.

Taip pat populiarios nedidukės jachtos, kurias mielai buriuoja tiek patyrę meistrai, tiek jauni buriuotojai. Ponia Tamara pasidžiaugė, kad “Vėtrungės” pagamintos jachtos yra dalyvavusios ir užėmusios prizines vietas Lietuvos buriavimo regatose.

Pagal individualius užsakymus įmonė gamina nedidelių gabaritų, iki 10 m burines jachtas (įskaitant katamaranus ir trimaranus), skirtas plaukioti ežeruose ir jūros pakrančių vandenyse. Trimaranų ir katamaranų maža grimzlė leidžia priplaukti prie seklių krantų.

Svarbi “Vėtrungės” veiklos dalis - jachtų ir katerių visiškas restauravimas bei dalinis remontas. Jo metu įmonės meistrai gali pakeisti kajučių vidaus apdailą, pagaminti specialius baldus, pakeisti rangautus, suremontuoti denį ir t.t.

Olimpinis užsakymas - Lietuvai

Tuo tarpu bendrovės “Armuotas plastikas” vadovas teigė, kad jie užima visiškai kitą rinkos segmentą nei medinių valčių gamintojai, todėl pastaruosius laiko kolegomis, o ne konkurentais.

“Plastikinis laivas nuo medinio visų pirma skiriasi ilgaamžiškumu ir priežiūra. Iš tradicinių medžiagų padarytą valtį kiekvienais metais reikia hermetizuoti ir rengti plaukiojimui, o plastikinis, tvarkingai eksploatuojamas ir tinkamai saugomas, tarnauja ne mažiau kaip 20-30 metų. Be to, juos galima gaminti serijiniu būdu, naudojant standartizuotas formas, todėl plastikiniai laiveliai yra pigesni. Tuo tarpu mediniai analogai dažnai yra vienetiniai gaminiai, kuriems reikia žymiai daugiau rankų darbo. Ši aplinkybė lemia medinių valčių kainą”, - pasakojo M. Volosevičius.

Beje, plastikinių valčių ir katerių gamyba Lietuvoje atsirado prieš 35 metus, tuometiniams respublikos vadovams nusprendus planingai plėtoti šalies ūkį. 1972-aisiais netoli Prienų buvo pastatyta sklandytuvų, o Šalčininkų rajone - plastikinių valčių gamykla. Įmonėje “Armuotas plastikas” lig šiol dirba keletas veteranų, prisimenančių, kaip vadinamojo DOSAF užsakymu buvo liejami pirmieji laiveliai.

Klausiamas, ar tokia solidi patirtis leidžia patiems diktuoti valčių madas, M.Volosevičius teigė, kad klientams Norvegijoje ir Anglijoje gaminamos valtys pagal jų pateiktus brėžinius. Paprastai jie pageidauja masyvesnių, didelės keliamosios galios valčių.

“Turime nemažai savų modelių, nuo 360 iki 600 centimetrų ilgio, kuriuos mielai renkasi vietiniai pirkėjai”, - pasakojo bendrovės “Armuotas plastikas” vadovas.

Jis taip pat akcentavo, kad visos gamyboje naudojamos medžiagos turi sertifikatus “Det Norske Veritas” ir “Lloyd’s Register of shipping”. Lietuviškoms valtims ir kateriams, kurie yra gaminami atsižvelgiant į ES direktyvas ir atitinka ES reikalavimus pagal “D” klasę, suteikiama 2 metų garantija.

Įdomu tai, kad Šačininkuose veikianti įmonė laimėjo konkursą ir seriją katamaranų 2004-aisiais gamino Atėnų olimpinių žaidynių organizatorių užsakymu. Juos naudojo teisėjai, dirbę irklavimo bei buriavimo varžybose.