„Rail Baltica“ – bet kita
Lietuvos susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius ir Latvijos susisiekimo ministras Ainaras Šlesersas Rygoje pasirašė memorandumą dėl geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ Lietuvos-Latvijos sienos kirtimo taško ir sienos kirtimo ruožo nustatymo.
Numatyta, kad sienos kirtimo taškas bus Joniškis-Meitene. Memorandume taip pat nustatytas „Rail Baltica“ pasienio ruožas, jis tęsis nuo Šiaulių iki Jelgavos. Toks pranešimas buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus tiems, kurie vis dar tikisi, kad traukiniai „Rail Baltica“ dundės pro Panevėžį ar net per jį.
„Verslo vartai“ jau ne kartą rašė, kad Panevėžio apskrities viršininko administracija siekia, kad Varšuvą su Helsinkiu sujungsiantis greitasis geležinkelis eitų per Panevėžio apskritį. Tuo klausimu ji nemažai nuveikė. Kovo 26-27 dienomis Rygoje vykusioje tarptautinio projekto „Baltic Tangent“ (kelių, geležinkelių, oro ir jūsų uostų plėtros projektai) konferencijoje Panevėžys net buvo paminėtas kaip viena realiausių tokio transporto koridoriaus stotis Lietuvoje.
Tokia specialistų nuomonė tik sustiprino viltį, kad milžiniško „Rail Baltica“ projekto naudą šalies Šiaurės regione labiausiai pajus Panevėžio krašto verslas ir pramonė.
Panevėžio apskrities pagrindinis „ginklas“, kad būtų iškovota „Rail Baltica“, yra automobilių transporto koridorius „Via Baltica“. Tačiau Šiauliai turi geriau išplėtotą geležinkelio infrastruktūrą. Neoficialiai kalbama, kad latviai labiau linkę pritarti europinių vėžių greitaeigio traukinio „Rail Baltica“ trasai, ateinančiai nuo Panevėžio.
„Panevėžys nepralošė Šiauliams, nes toji kova apie, kurią tiek daug buvo rašyta, iš esmės nė neprasidėjo. Susisiekimo ministrai pasirašė sutartį, kuri nėra susijusi su „Rail Baltica“ greituoju traukiniu, – „Verslo vartams“ sakė Transporto ir kelių tyrimo instituto Eismo inžinerijos skyriaus viršininkas Arvydas Domatas. – Minėtas susitarimas reiškia, kad bus modernizuojamos esamos vėžės – jos liks rusiško pločio ir jomis bus galima važiuoti nuolatiniu 120 kilometrų per valandą greičiu“.
Tačiau tai yra „Rail Baltica“ projekto dalis, ir jį finansuos Europos Sąjungos biudžetas. Kol prasidės „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimas šiaurinėje dalyje, o jis prasideda pirmiausia Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, reikia ne tik modernizuoti senąjį geležinkelį, bet ir pritraukti kuo daugiau krovinių ir keleivių.
Greitasis traukinys – po 2013 metų
Iki 2006 metų buvo deklaruojama, kad „Rail Baltica“ būtinai turi būti europinių vėžių pločio. Tačiau ši sąvoka per praėjusius metus buvo išplėsta – kaip ir pats projektas.
„Atliktos studijos parodė, kad krovinių vežimas nuo Varšuvos iki Talino rusiškomis geležinkelio vėžėmis pagal svarbą taip pat gali būti „Rail Baltica“, – teigė A.Domatas. – Rekonstravus rusiškas vėžes padidėtų bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ paslaugų patrauklumas verslui ir pramonei – iki šiol bendrovė praranda nemažai pajamų dėl per lėto susisiekimo“.
Europos Komisijos užsakymu „Rail Baltica“ tiesimo galimybių studiją rengė Danijos konsultacinė firma. Ji pasiūlė tris variantus. Pirmasis – europine vėže sujungti Varšuvą ir Taliną. Kitas variantas šiek tiek brangesnis – Varšuva-Helsinkis. O trečiasis – rekonstruoti dabartinę geležinkelio trasą iki Talino.
„Danų projektuotojai nenurodo to, kas labiausiai domina Šiaulių ir Panevėžio apskrities žmones – per kuriuos miestus siūloma tiesti modernųjį geležinkelį“, – sakė „Verslo vartų“ pašnekovas.
Greitasis europinių vėžių traukinys Varšuva-Helsinkis, anot A.Domato, yra ateities projektas. 2007-2013 metais bus atlikta tik šio projekto studija.
„Geriausiu atveju šio termino pabaigoje paaiškės, ar greitojo traukinio trasa kirs Panevėžio apskritį, ar Šiaulių, – tvirtino A.Domatas. – Be to, kol kas atrodo, kad europinių vėžių geležinkelio tiesimas nuo Varšuvos per tris Baltijos šalis labiausiai rūpi tik Lietuvai. Kaimynai kol kas vangiai bando įsijungti į šį procesą“.
Šio projekto galutinis įgyvendinimas, anot pašnekovo, 2006 metų sausio 1-osios kainomis, Lietuvai kainuotų 3 milijardus litų. Visam projektui reikėtų beveik 4 milijardų eurų. Tačiau iki bus pradėta statyti, projektas gali pabrangti du ir daugiau kartų. „Rail Baltica“ statybos darbai gali trukti nuo 4,5 iki 9,5 metų.
Greitaeigis traukinys važiuotų vidutiniu180 kilometrų per valandą greičiu. Svarstomos dvi pagrindinės trasos, kuriomis „Rail Baltica“ kirstų mūsų šalį: Kaunas-Gaižiūnai-Radviliškis-Šiauliai-Joniškis-Ryga arba Kaunas-Karmėlava-Panevėžys-Joniškis-Ryga.