Tačiau pabaigos dar net nematyti. Iki šiol naujais akmenimis yra paklota tik trečdalis Tiltų gatvės dalies tarp Turgaus gatvės ir Biržos tilto.
Iki galo nesutvarkytas ir ruožas tarp Turgaus gatvės ir žiedinės sankryžos.
Nors nuo šaligatvių nuimta senoji danga, naujos granito plokštės bus atvežtos tik spalio pabaigoje. Lapkričio 15 dieną ketinama sodinti naujas liepas.
Per purvynus ir žvyruotus šaligatvius klampojantiems klaipėdiečiams „Klaipėdos kelių“ generalinis direktorius Juozas Rukšėnas vakar nedrįso pažadėti, kad remonto darbai bus baigti ir iki Naujųjų metų.
Litai rangovų nedomina?
Viena priežasčių, kodėl „Klaipėdos keliai“ vėluoja baigti laiku remontuoti gatvę, gali būti ta, jog bendrovė laimėjo dar du konkursus: remontuoti Taikos prospektą nuo Debreceno iki Smiltelės gatvės ir rekonstruoti M.Mažvydo alėją. Visų trijų objektų remonto sąmatinė vertė siekia beveik 16 mln. litų.
Kodėl vienai bendrovei leidžiama laimėti tiek daug svarbių konkursų?
“Nebėra įmonių, kurios dalyvautų konkursuose. Gali pinigus atkišęs laikyti, vis tiek niekas neina“, - tvirtino Miesto ūkio departamento direktorius Alfonsas Šimkus.
Tačiau Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėja Violeta Staskonienė tikino, kad pastaruoju konkursu remontuoti Melnragės gatves domėjosi net 17 bendrovių, šešios iš jų pateikė pasiūlymus.
Delspinigiai nebaugina
Statybininkus perdėtai branginantys valdininkai su jais pasirašo ne savivaldybei palankias sutartis.
Nors „Klaipėdos keliai“ atsilieka nuo rekonstrukcijos darbų grafiko, sankcijų savivaldybė taikyti negali, nes tai nenumatyta sutartyje.
Joje susitarta tik dėl to, kad jei bendrovė iki lapkričio 20 dienos nepabaigs Tiltų gatvės rekonstrukcijos, po dešimties dienų jai gali būti pradėti skaičiuoti delspinigiai. Tačiau jie juokingai menki – 0,02 proc. nuo neatliktų darbų vertės.
Įprasta, jog tokiais atvejais delspinigių dydis būna 0,02 proc. nuo projekto sąmatinės vertės. Tokiu atveju „Klaipėdos keliai“ savivaldybei kasdien turėtų mokėti po beveik 1400 litų.
„Todėl neįmanoma priversti rangovo dirbti. Yra sutartis, ir ką jam įkąsi“, – gynėsi A.Šimkus.
J.Rukšėnas, išgirdęs klausimą apie delspinigius, demonstravo abejingumą: „Už ką mes mokėsime? Savivaldybei esame parašę ne vieną raštą, todėl jie neturės prie ko prikibti. Negalima taip drąsiai kalbėti apie delspinigius“.
Užpakaliais nesistumdys
Pradėjus aiškintis, kodėl taip smarkiai vėluoja Tiltų gatvės rekonstrukcija, A.Šimkus ir J.Rukšėnas pateikė skirtingas versijas.
Pasak A.Šimkaus, didžiausia problema ta, kad „Klaipėdos keliams“ trūksta žmonių.
„Mes griežtai reikalaujame kokybės, todėl darbai vyksta labai lėtai. Geriau jau pavėluosime, bet tikrai neleisiu, kad toje gatvėje būtų broko. Pylos duodu kiekvieną dieną, bet tai nieko nereiškia. Galiu atsistojęs šaukti, kad kas nors ateikite akmenų kloti, bet norinčių nėra“, – bejėgiškumo neslėpė A.Šimkus.
J.Rukšėnas tikino, kad žmonių trūkumas – ne problema.
„Kam suvaryti dešimt darbuotojų? Kad užpakaliais stumdytųsi? Ten reikia dirbti, o ne stovėti. Kai tik atsiras daugiau darbo, atsisiųsime kitas brigadas“, – tvirtino „Klaipėdos kelių“ direktorius.
Spalvą derino mėnesius
J.Rukšėnas nė nebandė slėpti, kad Tiltų gatvės rekonstrukcija vėluojasi dėl savivaldybės darbuotojų išrankumo – grindinio akmenų, šaligatvio trinkelių spalva buvo derinama net du mėnesius.
„Sutartį pasirašėme pagal vieną projektą, o paskui atsirado keturi nauji. Visi aiškino, kad nuėmus asfaltą tarp Turgaus gatvės ir Biržos tilto tikrai rasime grindinį, kurį teliks sutvarkyti. Tačiau niekas anksčiau nepatikrino, kad taip nėra“, – priekaištus žėrė J.Rukšėnas.
V.Staskonienė pripažino, kad rengiant projektą tikrai nebuvo ištirta, kas slypi po asfaltu. „Visi kažkaip įsivaizdavo, kad ten yra akmenys“, – neslėpė Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėja.
Žmonės – nė motais
Daugiausiai problemų dėl Tiltų gatvės rekonstrukcijos žmonėms kilo tuomet, kai buvo nugriautas laikinasis tiltas per Danę. Todėl Biržos tiltu dabar priversti eiti žmonės iškart atsiduria statybvietėje.
„Nuėję į savivaldybę paklauskite, kas liepė nugriauti tą tiltą. Pats ne kartą sulaukiau žmonių priekaištų. Reikėjo žiūrėti, kad žmonėms būtų gerai, tačiau pasielgta priešingai – gerovė suteikta Biržos tilto restauracijos rangovams“, – teigė J.Rukšėnas.
A.Šimkus, anksčiau aiškinęs, kad tiltas nugriautas, nes trukdė laivybai, vakar atskleidė tikrąją priežastį.
„Už laikinąjį tiltą buvo sumokėta Biržos tiltą remontavusiai „Hidrostatybai“. Pagal sutartį, pabaigus remonto darbus, tiltas turėjo būti nugriautas. „Hidrostatyba“ pareikalavo, kad jei norime ir toliau turėti tą tiltą, kas mėnesį turime mokėti apie 10 tūkst. litų. Todėl ir leidome nugriauti“, – tvirtino Miesto ūkio departamento direktorius.
Tačiau J.Rukšėnas įsitikinęs, kad tai tik byloja apie savivaldybės požiūrį į gyventojus.
„Jei su mumis susitarė, tai galėjo ir su kitais rangovais susikalbėti“, – sakė „Klaipėdos kelių“ vadovas.