Jau daugiau kaip dešimtmetį deklaruojama, kad viena iš prioritetinių šalies ūkio šakų yra tranzitas ir logistika. Dažnai akcentuojama tam palanki geografinė padėtis. Tačiau verslininkai pasigenda konkrečių žingsnių.
„Jei paklausčiau, ką padarė valdžios atstovai logistikos verslo plėtrai, turbūt nežinotumėte, ką atsakyti, – padėtį komentavo tarptautinės transporto ir logistikos kompanijos vykdomasis direktorius Edmundas Daukantas. – Daug metų tik girdime deklaracijas, bet nematome realių veiksmų. Jau labai seniai girdėjome apie viešųjų logistikos centrų steigimą Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tačiau nė vieno jų iki šiol nematau.“
Per daug nepagrįstų vilčių
Pasak E.Daukanto, šiuo metu valstybė per daug tikisi iš europinės vėžės projekto. „Tai neišspręs problemų, – mano jis. – Kol šis projektas bus įgyvendintas, atsiras visai kita konkurencinė aplinka ir vėžė mažai tepagelbės. Būtina galvoti apie kitus variantus, kurie viliotų vežėjus.“
Verslininkas atkreipė dėmesį į Suomiją, kuri puikiausiai apsieina be europinės vėžės: „Šioje šalyje pasienyje su Švedija – daug logistikos centrų, gerai išnaudojamas jūros uostas. O mes ir dabar logistikai neišnaudojame pasienio ruožo su Lenkija, kur europinė vėžė yra visai šalia.“
Gelbsti tik privačios lėšos
Kurti logistikos centrus patikėta vien verslininkų iniciatyvai. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje steigiami tik privatūs logistikos centrai. Prie Kauno, šalia greitkelio „Via Baltica“ pradėjo veikti pirmas būsimo logistikos miestelio sandėlis. Į visą kompleksą, kuris, tikimasi, bus didžiausias Baltijos šalyse, ketinama investuoti 120 mln. litų.
„Tikiu, kad ši investicija pasiteisins, – teigė bendrovės „Via Baltika Logistika“ direktorius Arūnas Tamauskas. – Tačiau liūdna, kad Lietuva taip menkai išnaudoja savo geografinę padėtį ir visiškai neskatina steigti logistikos centrų. Verslininkai priversti investuoti ne į technologijas, bet į inžinerinius tinklus, nes veiklą pradeda plyname lauke.“
Liko pasenę geležinkeliai
Verslininkas teigia, kad valstybė savo abejingumą logistikai demonstruoja neįtraukdama šio verslo į Europos Sąjungos fondų remiamų sričių sąrašą. „Taip pat nieko nedaroma, kad būtų efektyviai naudojami keliai, geležinkeliai, vilčių teikia tik jūros uostas, tačiau ir čia mus jau lenkia Ryga“, – kalbėjo A.Tamauskas.
Pašnekovo nuomone, krovinių srautas per Lietuvą yra vis dar didelis dėl Baltarusijos uždarumo. „Pasikeitus aplinkybėms šioje šalyje, tranzito apimtis gali gerokai sumažėti“, – prognozavo jis.
E.Daukantas akcentavo, kad vertėtų daugiau dėmesio skirti ne tik tranzitui, bet ir vietos pramonės logistikai. „Dabar nemažai įmonių naudojasi nuo seno likusiais geležinkeliais, vedančiais į Rytų rinkas, – teigė jis. – Manau, būtina sudaryti kuo geresnes sąlygas ir eksportui į Vakarus. Tam irgi neskiriama jokio dėmesio.“
Valdžia siūlo nepanikuoti
Daug metų kalbama apie viešąjį logistikos centrą Palemone arba Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Kauno valdžia jį įtraukusi ir į strateginį miesto planą. Tačiau Vyriausybė paramą viešojo logistikos centro statybai žada teikti tik tada, kai bus atlikta europinės vėžės galimybių studija.
„Kai paaiškės, kurioje šalies vietoje bus tiesiamas „Rail Baltica“ geležinkelis, ten veikiausiai ir bus statomas viešasis logistikos centras“, – dienraščiui yra sakęs Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus.
Ūkio viceministras Vytautas Naudužas mano, kad verslininkai, kalbėdami apie miglotą logistikos Lietuvoje ateitį, perlenkia lazdą.
„Valstybės sėkmingai vystosi tada, kai glaudžiai bendradarbiauja viešasis ir privatusis sektorius, – aiškino jis. – Verslininkai visada gali teikti siūlymus, o valdžia į juos atsižvelgs. Vien Vyriausybė negali įžvelgti visų būdų, kaip plėtoti ekonomiką.“
Viceministras taip pat vardijo teigiamus privačios iniciatyvos ypatumus: „Jei padėtis būtų bloga, vargu ar būtų investuojamos didelės lėšos į privačių logistikos centrų statybas. Manau, mes dažnai iš anksto panikuojame, nors tam nėra svaraus pagrindo.“