Ir 2008 metais vėl laukiama didelio konteinerių srauto. 2007 metams baigiantis Klaipėdoje lankėsi pasaulinio lygio kompanijų, kurios norėtų per mūsų uostą gabenti konteinerius, atstovai. Vis populiaresnis tampa konteinerinis traukinys „Vikingas“, kuriuo savo krovinius norėtų gabenti ne tik turkai, kazachai, bet net ir Egipto verslininkai. Vėl puoselėjami planai greitai paleisti konteinerinį traukinį tarp Klaipėdos ir Maskvos.
Sutaupytų laiko ir pinigų
Antra pasaulyje pagal konteinerių gabenimo apyvartą kompanija „Cosco“ atlieka žvalgybą, kaip per Baltijos regiono šalis gabenti konteinerius iš Kinijos rinkos.
Klaipėdoje lankėsi „Cosco“ kompanijos tyrimo centro atstovai, kurie teigė, kad vertinant pagal laiką ir tarifus konteineriams iš Kinijos gabenti geriausia pasinaudoti „TransKazahstano“ geležinkelio magistrale.
Šia magistrale konteinerius galima atgabenti 20 dienų greičiau nei plukdant juos iš Kinijos į Europą per Indijos ir Atlanto vandenynus ir 10 dienų greičiau nei vežant geležinkeliu per Rusiją, vadinamąja „Transsibiro“ magistrale.
Maždaug 8300 kilometrų atstumą nuo Kinijos Tianjin, Qingdao, Lianyungang uostamiesčių iki Maskvos traukinys su konteineriais spalį įveikė per 15 parų.
Bendra šių Kinijos uostų konteinerių krova pernai sudarė beveik 15 mln. TEU.
Gabenti kiekvieną konteinerį iš Kinijos per Kazachstaną į Maskvą kainuoja 500-800 JAV dolerių pigiau nei vežti jį „Transsibiro“ magistrale.
Šios magistralės kainas ypač sukėlė dėl nuolatinių vagysčių įvesti papildomi reikalavimai, kad sąstatus lydėtų apsauga.
Taip pat kyla problemų dėl sienų kirtimo. „Transsibiro“ magistralėje naudojami seni, techniškai ne visada tvarkingi vagonai.
Įgyja pasitikėjimą
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius rinkodarai Artūras Drungilas teigė, kad „Transsibiro“ magistrale gabenami kroviniai Klaipėdos uosto nepasiekia. Jie dažniausiai pasuka per Rusijos ir Suomijos uostus.
„TransKazahstano“ magistrale gabenamų krovinių, jei jie ateitų į Klaipėdą, kiekis pradžioje nebūtų didelis. Tačiau manoma, kad linijoje krovinių nuolat daugėtų. Tuo suinteresuota ne tik „Cosco“ kompanija, bet ir vidurinės Azijos šalys. Realiausia, kad į Maskvą atgabenti konteineriai toliau būtų vežami į kurį nors pasirinktą Baltijos uostą, greičiausiai Klaipėdą. Taip pat dalis konteinerių sausuma per Baltarusiją, Lenkiją ir Vokietiją būtų gabenami į Hamburgo ir dar toliau į Roterdamo uostus.
Mūsų uostas konteinerių krovos srityje įgyja vis didesnį pasitikėjimą. Kai „Klaipėdos Smeltė“ sumanė įrengti konteinerių terminalą, buvo nemažai skeptikų, kad tarp kompanijų tik vyks tų pačių konteinerių tampymas iš vieno uosto kampo į kitą.
Tačiau to neįvyko. Bendras konteinerių srautas auga. Jų užtenka abiem uoste esantiems konteinerių terminalams. Pirmuosius metus dirbančios „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių krovos rodikliai įvertinti gana palankiai.
Nauja konteinerių linija
Kitų metų vasarį Klaipėdoje pradės veikti nauja konteinerinė „Tschudi logistics“ linija. Ją aptarnaus Klaipėdoje įkurta to paties pavadinimo bendrovė.
Praėjusią savaitę Klaipėdoje apsilankęs „Tschudi logistics“ kompanijos atstovas Carsten Andersen teigė dar nežinantis, per kurį iš dviejų Klaipėdoje esančių konteinerių terminalų kraus savo krovinius. C.Andersen teigimu, abu terminalai pasiūlė pakankamai geras sąlygas.
Iki šiol „Tschudi logistics“ kompanija konteinerius rytinės Baltijos regione krovė tik Estijos Mugos uoste. Klaipėdoje ji pradžioje per savaitę kraus vieną nedidelį laivą.
Baltarusiai gabens cementą
Baltarusijos architektūros ir statybos ministro pirmasis pavaduotojas Michailas Abramčiukas Lietuvos susisiekimo ministerijos sekretoriui Arvydui Vaitkui teigė, kad Baltarusijoje daugėja statybų. Iš Kinijos planuojama gabenti didelius kiekius cemento.
Šį krovinį baltarusiai planuoja gabenti per Klaipėdos uostą, o toliau transportuoti geležinkeliu.
Numatoma, kad kitais metais į Baltarusiją per Klaipėdos uostą gali būti gabenama apie 3,5 mln. tonų cemento, o iki 2011 metų šio krovinio kiekis gali išaugti iki 5 mln. tonų.
„Baltarusijos krovinių apyvarta Klaipėdos uoste kasmet didėja – palyginti su ankstesniais metais, šiemet krovinių srautas išaugo apie 40 proc. ir tikriausiai viršys 5 mln. tonų.
Pritardami Baltarusijos planams per Klaipėdą papildomai transportuoti didelius kiekius cemento, sieksime didinti uosto krovos pajėgumus ir užtikrinti gerus logistikos ryšius su “Lietuvos geležinkelių” bendrove,- sakė ministerijos sekretorius A.Vaitkus.
Numatoma, kad pirmieji Baltarusijai cementą gabenantys laivai į Klaipėdos uostą atplauks 2008 metų vasario arba kovo mėnesiais.