Tarnautojos teigimu, iki 2013 metų yra numatyta tik esamo geležinkelio, jungiančio tris Baltijos valstybes su Vakarų Europa, modernizacija, europinės vėžės paklojimas iki Kauno. „Šiuo metu taip pat jau aiškūs ir geležinkelio kirtimo punktai Lietuvos pasienyje su Lenkija ir Latvija“, - sakė R.Abaravičiūtė.
Per Panevėžį – ekonomiškiau
Regioninės plėtros departamento direktorės duomenimis, europinės vėžės geležinkelis iš Vokietijos per Lenkiją, Lietuvą, Latviją bei Estiją, o vėliau ir iki Suomijos mūsų šalies bendrajame plane kerta ne Panevėžį, o Šiaulius: „Tokį pasirinkimą plano rengėjai aiškino tuo, kad Panevėžio regionas yra karstinių zonų teritorija“.
Praėjusiais metais galimybių studiją dėl naujos vėžės geležinkelio tiesimo per Panevėžio regioną parengė ir apskrities viršininko administracijos specialistai. „Galimybių studijoje yra pateikiami ir projekto privalumai, ir trūkumai. Pirminiais skaičiavimais, Panevėžį, o ne Šiaulius kertanti naujojo geležinkelio linija - tiesesnė, antra vertus, šis variantas būtų gerokai ekonomiškesnis“, - tvirtino Panevėžio apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento direktorė R.Abaravičiūtė.
Projektas pripažintas prioritetiniu
Praėjusią savaitę Susisiekimo ministerijoje įvyko pirmasis projekto „Rail Baltica“ tarptautinio koordinavimo grupės posėdis. Grupė suburta aptarti visas šalis partneres jungiančio projekto strateginius tikslus, jo įgyvendinimo aplinkybes, būsimo geležinkelio skirtingų atkarpų sąveikos klausimus bei koordinuoti projekto partnerių veiksmus nuolat keičiantis informacija apie nuveiktus bei planuojamus darbus. Pirmajame posėdyje dalyvavo „Rail Baltica“ koordinatorius iš Europos Komisijos Pavelas Telička, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos ministerijų bei geležinkelių administracijų pareigūnai, atsakingi už europinės vėžės geležinkelio projekto įgyvendinimą.
Pasak P.Teličkos, per pastaruosius dvejus metus padaryta didelė pažanga, o šiuo metu būtini nauji žingsniai įgyvendinant šį labai perspektyvų ir vieną svarbiausių Europos Sąjungos lėšomis finansuotinų projektų.
Lietuvos susisiekimo ministerijos sekretoriaus Almino Mačiulio teigimu, europinės vėžės geležinkeliui tiesti per mūsų šalį pirmajame etape yra numatyta skirti 127 milijonus eurų Sanglaudos fondo, taip pat daugiau kaip 80 milijonų eurų TEN-T fondo lėšų. Valstybių atstovai pasitarime informavo apie padarytus darbus praėjusiais metais, aptarė planuojamas investicijas 2008-2013 metais. Pasitarimo dalyviai pabrėžė, kad jų vyriausybės „Rail Baltica“ projektą laiko prioritetiniu.