„Kadangi mes, kaip medikai, visus „karo keliuose“ baisumus matome daug dažniau nei likusi visuomenės dalis, susimąstėme, ką galėtume nuveikti naudinga. Kol nukentėjusysis patenka medikų globon, jis priklauso nuo šalia esančių žmonių. Stebime atvejus, kai žmogų buvo galima išgelbėti, tačiau todėl, kad šalia esantis žmogus nieko nedarė arba pirmąją pagalbą teikė neteisingai, to padaryti nepavyko“, - teigė pašnekovas.
Šia tema jo vadovaujamoje katedroje buvo inicijuota diskusija, kurioje dalyvavo ne tik medikai, bet ir vairavimo mokyklų atstovai.
Anot D. Vaitkaičio, nors vyriausybės nutarimais 12 valandų kursas norintiems gauti vairuotojo pažymėjimą įteisintas jau apie 15 metų, realiai vairuotojai nelabai ką išmoksta. „Viena yra įstatymas, visai kas kita – kaip jo laikomasi. Šiuo atveju turime popierinę situaciją, dėl kurios tik dalis vairuotojų yra užtikrinti, kad prireikus jie pirmąją pagalbų suteiktų“, - teigė medikas.
Tuo tarpu ilgalaikės studijos, atliktos Vakarų šalyse, byloja apie tai, kad visuomenėje pradėjus spręsti pirmosios medicinos pagalbos teikimo įgūdžių problemą, po traumų išgyvenusių žmonių skaičius didėjo 3, 4 ir net 6 kartus.
Taip pat mokslinėje literatūroje galima rasti statistikos, kad tik pusė aplinkinių ryžtasi žmogui daryti dirbtinį kvėpavimą, kai jį ištinka klinikinė mirtis. „O juk ištikus klinikinei mirčiai, po 4-5 minučių jo atgaivinti nebeįmanoma, jei iki tol nieko nebuvo daryta. Medikams belieka konstatuoti mirtį“, - apgailestavo D. Vaitkaitis.
Anot jo, Kaune greitosios pagalbos medikai šiuo metu atgaivina vos apie 12 proc. pacientų. Tuo tarpu JAV, kur į pirmosios medicinos pagalbos įgūdžius visuomenėje atkreiptas dar prieš 30 metų, - iki 30-40 proc. pacientų.
Reikalavimas – tik popieriuje
Medikų nuomone, padėtis pasikeistų į gerąją pusę, jei būtų iš esmės pertvarkytas pirmosios medicinos pagalbos kursas.
„Kol kas pas mus „išmokti“ realiai reiškia „išklausyti“. Žmonėms žinios perteikiamos teoriškai, nors numatytų 12 valandų tikrai pakaktų, kad žmogus gaivinti ar sustabdyti kraujavimą išmoktų praktiškai. Tik reikia, kad jis mokytųsi tai daryti praktiškai“, - įsitikinęs D. Vaitkaitis.
Anot pašnekovo, šiuo metu niekas netikrina, ar žmonės iš tiesų moka suteikti pirmąją pagalbą. Tuo tarpu šį kursą įtraukus į vairavimo egzaminą, ir akstinas mokytis būtų kitoks. Siūlymui įtraukti pirmosios pagalbos mokėjimą į vairavimo egzamino klausimus pritarė ir Nacionalinė sveikatos taryba.
„Toliau iniciatyvos turėtų imtis, ko gera, net kelios ministerijos – Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, Vidaus reikalų, - svarstė medikas. – Mes šią problemą kol kas aptarėme savo „namuose“ – katedroje. Tačiau džiugu, kad tokioms idėjoms pritarė vairavimo mokyklų atstovai. Tikimės, kad bendromis pastangomis pavyks bent jau norintiems sudaryti sąlygas įgyti įgūdžius“.
Vairuotojai nepersistengia
Prieš 3 metus pirmosios medicinos pagalbos kursą praėjusi vilnietė DELFI taip pat prisipažino, kad šiuo metu jau neatsimena, kaip reikėtų daryti dirbtinį kvėpavimą. „Tuo metu atrodė viskas aišku – koks turi būti krūtinės paspaudimų ritmas dirbtinio kvėpavimo metu, kuo ir kaip stabdyti kraujavimą, kada žmogaus negalima judinti. Tačiau tokie dalykai pasimiršta“, - sakė pašnekovė.
Anot jos, norintys galėjo pamėginti teikti pirmąją pagalbą patys, tačiau grupėje tokių neatsirado. Todėl lektorius visus veiksmus ant manekeno parodė pats.
„Mums per pirmosios pagalbos kursus pasakė apskritai nelįsti prie nukentėjusiojo, jei nežinome, ką ir kaip daryti. Tiesiog laukti medikų“, - teigė kita vairuotoja.
Taigi kol kas belieka viltis, kad nutikus nelaimei, kelyje pasitaikys medikas. Nors galimybių norintiems pakartoti pirmosios medicinos pagalbos kursą tikrai yra, retas kuris sutinka tam aukoti savo brangų laiką.