Viešoji įstaiga „Vilniaus metro“ pateikia vis daugiau pasiūlymų, kur ir kaip būtų galima plėtoti metro linijas sostinėje. Siūloma, kad viena linija jungtų Viršuliškes su Senamiesčiu, kita – Pašilaičius su oro uostu, kirsdama Šnipiškes, Lukiškių aikštę, Vokiečių gatvę bei geležinkelio stotį.
Neseniai buvo įsteigta bendrovė „Metroprojektas“, kuri analizuoja galimas metropoliteno stočių vietas, ieško racionaliausių būdų linijoms tiesti. „Lietuvoje nėra specialistų, kurie galėtų projektuoti metro. Nėra ir tų, kurie tokius specialistus parengtų. Todėl yra dvi išeitys – arba samdyti užsieniečius, arba parengti specialistus mūsų šalyje. Norint įgyvendinti pastarąjį planą, tuo reikia pradėti rūpintis jau dabar“, – sakė bendrovės „Metroprojektas“ direktorius Vytautas Bajoras.
Jis patvirtino, kad viena iš „Metroprojekto“ veiklos krypčių bus rūpintis šių specialistų rengimu.
Bendrovės „Vilniaus rentinys“, pirmosios prabilusios apie būtinybę sostinėje tiesti metro linijas, generalinio direktoriaus pavaduotojas Juozas Zykus prisiminė, kad kaimynai lenkai net 77 metus svarstė, ar reikia įrengti metropoliteną Varšuvoje ir kaip tai padaryti.
„Tuomet sąlygos buvo visai kitokios, transporto srautai kur kas mažesni. Jeigu mes tiek metų svarstytume, net sunku įsivaizduoti, kaip po kelių dešimtmečių atrodytų sostinė. Juk mašinų mieste nuolat daugėja, spūstys auga. Priemonės, kurių dabar imtasi spūstims sumažinti, tikrai nėra efektyvios“, – įsitikinęs J. Zykus.
Problemos – Senamiestyje
Pagal „Metroprojekto“ projektinį pasiūlymą, pirmoji metro linija jungtų Viršuliškes ir Senamiestį. Prie troleibusų parko būtų įrengta stotis, iš kurios traukinys riedėtų po Tujų gatve, toliau – po Sėlių, Studentų, Upės gatvėmis iki pat Karaliaus Mindaugo tilto.
Manoma, kad paprasčiausia įrengti metro liniją būtų Tujų gatvėje, kurioje šiuo metu eismas nėra intensyvus. Ten darbai kainuotų mažiau, nei, pavyzdžiui, Žvėryno rajone, kur siauromis gatvėmis rieda daug automobilių.
Tam, kad nesirausiant po gatvėmis atviru būdu būtų galima įrengti tunelį, reikėtų, jog šalia vairuotojams liktų bent 8 metrų pločio eismo juosta. Tokios „prabangos“ daug kur Vilniuje nebus.
Kita metro linija – dar sudėtingesnė. Prasidėjusi Ukmergės gatvės pabaigoje, ji driektųsi iki Šnipiškių, nuo čia – Kernavės gatve iki Neries. Virš upės metropolitenui būtų pastatytas tiltas, o vėl po žeme traukinys palįstų Lukiškių aikštėje.
Vienas sunkesnių darbų etapų būtų iškasti tunelį po Tauro kalnu.
Manoma, jog ilgiausiai darbai užtruktų tiesiant metro liniją po Vokiečių gatve, nes daug laiko užimtų archeologiniai kasinėjimai. Nuo Vokiečių gatvės metro pasuktų stoties link, galutinė stotelė – Tarptautinis Vilniaus oro uostas.
„Nors netoli stoties yra aplinkelis, čia vis tiek susidaro didžiulės automobilių spūstys. Vienoje vietoje, ties nenugriautu pastatu, gatvė smarkiai susiaurėja. Manome, kad geriausia būtų įrengti kelių lygių požeminę transporto arteriją, gatves paliekant tik visuomeniniam transportui. Riedėdami aplinkeliu lengvieji ir sunkiasvoriai automobiliai įsuktų į tunelį, iš kurio išnirtų jau pravažiavę stotį. Įrengiant tunelį, būtų logiška numatyti ir metro linijas“, – svarstė V. Bajoras.
Sieks pritraukti verslininkų
Specialistų skaičiavimu, vienam metropoliteno kilometrui įrengti reikėtų 125 milijonų litų. Iš viso Vilniuje prireiktų maždaug 30 kilometrų ilgio metro linijų. Pirmuoju statybos etapu būtų apsiribota 6 kilometrais. Tokio ilgio linijos statyba truktų ketverius metus ir kainuotų 750 milijonų litų.
Įspūdingos sumos netektų ieškoti vien Vyriausybės ar Vilniaus miesto savivaldybės kišenėje. Tikimasi, kad projektą galėtų paremti Europos Sąjungos fondai. Iš struktūrinių fondų esą būtų galimybė padengti 50 proc. projekto sąmatos.
Jeigu likusios sumos tektų ieškoti valstybės kišenėje, resursų įžvelgiama. Specialistai apskaičiavo, kad kasmet regioniniams keliams tvarkyti iš valstybės biudžeto skiriama po 1,2 milijardo litų. Nuo šios sumos metropolitenui tiesti pakaktų 16 procentų.
Vis dėlto manoma, kad realiausia galimybė tiesti metro – pasitelkus privatų kapitalą. Įstatymais yra numatyta, kad virš infrastruktūros objektų galima pastatų statyba. Tad verslininkai koncesijos būdu esą galėtų statyti pastatus greta metro stotelių.
Manoma, kad verslininkus būtų galima skatinti jiems nemokamai skiriant tam tikrą žemės sklypą. Investuotojai mainais įsipareigotų įrengti tam tikrą metro atkarpą su visa reikiama infrastruktūra.
„Metroprojekto“ atstovai tvirtino, kad Čekijos sostinėje Prahoje metropolitenas pastatytas būtent tokiu būdu. V. Bajoras tikino, kad metro, skirtingai nei kitos rūšies visuomeninio transporto, nereikėtų dotuoti – maža to, ši sistema gali būti pelninga.
Užsienio kompanijos jau parodė nemenką susidomėjimą projektiniais siūlymais sostinėje. Prieš kurį laiką į įstaigą „Vilniaus metro“ buvo atvykę investuotojai iš Singapūro. Jie buvo pasirengę investuoti į metro elektronines sistemas.
Anksčiau metro traukinių gamintojai iš Prancūzijos buvo pasiryžę savo produkcijai suteikti didelių nuolaidų, ispanų kompanija siūlėsi atlikti statybos darbus.
Už sklypą – simbolinis litas
Projektinius pasiūlymus, kaip galėtų atrodyti metro linija su pastatais virš jos, žada pateikti architektas Remigijus Bimba. Jis ketina suprojektuoti daugiaaukštį komercinį centrą netoli Spaudos rūmų.
„Tokius objektus projektuoti visada įdomu. Štai „Vilniaus vartai“ buvo statomi ant transporto arterijos nestabdant eismo. Gimsta įvairiausių minčių, kaip įgyvendinti vienokį ar kitokį sprendimą. Labai svarbūs technologiniai sprendiniai, nuo kurių viskas ir pradedama. Architektūriniai sprendimai priimami vėliau, nes jiems įtakos gali turėti būtent technologiniai procesai, saugumo reikalavimai. Pirmiausiai reikia pagalvoti, kaip pastatas laikysis ant tunelio perdangos“, – kalbėjo R. Bimba.
Jis teigė, kad projektuoti pastatus virš transporto linijų pasaulyje – jokia naujiena.
Skaičiuojama, kad į pastatus virš infrastruktūros objektų reikėtų investuoti vidutiniškai 25-30 proc. daugiau lėšų nei į įprastus projektus. Papildomų pinigų prireikia „uždengti“ tunelius.
„Žinoma, negalima lyginti tunelio pratęsimo virš automobilių magistralės ir metro linijų tiesimo. Tačiau jau aišku, kad metro Vilniuje tikrai reikia. Ir ne vienos atšakos – kitaip požeminis transportas neatliks savo funkcijų“, – mano R. Bimba.
Beveik prieš metus architekto Valdo Jurevičiaus projektavimo įmonė buvo parengusi Šiaurinės gatvės Vilniuje koncepcijos projektinį pasiūlymą. Jame buvo numatyta aukštos įtampos linija po žeme. Bemaž visa automobilių transporto gatvė irgi atsidurtų po žeme.
Numatyta, kad antžeminės sankryžos atsirastų Šiaurinei gatvei kertantis su Ukmergės, Justiniškių, Gelvonų bei Geležinio Vilko gatvėmis. Po žeme įrengtas eismo juostas skirtų metro linija.
Šiaurinė gatvė, kurios zona apjungia sostinės Šeškinės, Fabijoniškių, Justiniškių ir Pašilaičių rajonus – keturių kilometrų ilgio. Infrastruktūra būtų plėtojama maždaug 236 tūkst. kv. m plote, kur vieno kvadratinio metro kaina – 3400 litų. Skaičiuota, kad įrengti visą Šiaurinę gatvę kainuotų 804,6 mln. litų.
Architektai šį požeminės gatvės modelį pasiūlė remdamiesi užsienio valstybių patirtimi.
Manoma, kad Šiaurinė gatvė galėtų tapti traukos centru. Metro idėjos šalininkai neabejoja, jog verslininkai ypač susidomėtų šia vieta. Čia galėtų būti statomi gyvenamieji, komercinės paskirties pastatai.
Pagal architekto V. Jurevičiaus siūlomą modelį, žemės sklypai verslininkams būtų parduodami už simbolinį vieną litą.
Tačiau verslininkai, norintys įsigyti žemės, savo lėšomis privalėtų nutiesti tam tikrą požeminės gatvės atkarpą su visomis reikiamomis komunikacijomis. Išankstiniai skaičiavimai rodo, kad tuomet vienas žemės aras verslininkams atsieitų apie 200 tūkst. litų.