Remonto darbų nesiimama maždaug pusantrų metų, nes nesutariama, kas juos turėtų atlikti.
Z. Petrauskas tvirtina, kad remdamasis oficialiais dokumentais, jog krantinė stovės, pasirašė kontraktus su klientais ir prisiėmė įsipareigojimus, tačiau nukentėjo dėl susidariusios situacijos.
„Mes dirbame su pačiomis didžiausiomis Europos ir pasaulio popieriaus pramonės įmonėmis, pavyzdžiui, „Metsaliito", „Upm-Kymmene forest", „Sveaskog". Ką reiškia nevykdyti įsipareigojimų, kalbėkim tiesiai, apgauti tokio lygio partnerį. Mes labai pavedėme savo partnerius, nes neturėjome krantinės, negalėdavome priimti laivų, laivai laukdavo reide, patyrėme daugybę itin nemalonių situacijų, dvejus metus melavome, nes melavo mums, kad krantinė jau tuoj tuoj bus. Tokios tarptautinės bendrovės savo planus rengia penkeriems metams, nes ir sutartį su mumis jie rašėsi trejiems metams, juk jie nori stabilaus partnerio", – kalbėjo jis.
„Pernai negalėdami aptarnauti savo klientų „Lietuvos geležinkeliams" sumokėjome per 800 tūkst. Lt baudų, savo klientams mokėjome baudas už laivų nepriėmimą arba priėmimą gerokai vėluojant, nemaža dalis krovinių nuėjo į Latviją, nes mes negalėjome jų priimti. Šiuo metu mums reikėtų bent orientyro, kada sutaisys krantinę. Kaip gali valstybė, investavusi 20 mln. Lt, užkonservuoti šią investiciją? Niekam nerūpi, kad privati bendrovė patiria nuostolius, tačiau nemažus nuostolius patiria ir valstybė, nes investuoti pinigai neduoda grąžos – valstybė negauna rinkliavų iš atplaukiančių laivų", – piktinosi Z. Petrauskas.
Krantinės statybos darbai kainavo 20 mln. Lt, o defektams taisyti reikia dar maždaug 2 mln. Lt.
Pašnekovas svarsto, kad gal tokią situaciją gali lemti konkurencija uoste – „Malkų įlankos terminalo" 142 krantinės statybos konkursą laimėjo UAB „Klaipėdos hidrotechnika", kuri taip pat krauna popiermedį.
„Jie taip pat krauna apvalią medieną, mes esame dvi įmonės uoste, kurios specializuojasi šių krovinių aptarnavime. UAB „Klaipėdos hidrotechnika" savo eksploatuojamą krantinę pradėjo statyti vėliau nei mums, o baigė anksčiau ir dabar sėkmingai dirba. Mes vis dar laukiam", – apie galimas vilkinimo priežastis kalbėjo jis.
Pagal dabar galiojančią tvarką, uosto bendrovės iš valstybės išsinuomoja žemę, o ši savo iniciatyva skelbia konkursą ir išrenka specialios krantinės statytoją. Žemę išsinuomojusi bendrovė savo sąskaita turi įrengti inžinerinius tinklus ir reikiamas komunikacijas.
Statytojas: mes viską padarėme gerai
„Mes esame atlikę darbus pagal normatyvus ir krantinę esame pridavę valstybinei komisijai, o uostas sako, kad mes padarėme broką, tačiau mes jo nepadarėme", – DELFI sakė krantinės statybos konkursą laimėjusios bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika" generalinis direktorius Kęstutis Zubrickas.
Pašnekovas sako, kad problema – į 17 m įleistas špuntas (metalinis įlaidas – DELFI), kuris žemėje išsiskyrė, tačiau to priežastis neaiški.
„Kai mes atlikome gilinimo darbus šalia krantinės, pastebėjome atsivėrusius plyšius, kurie neleidžia eksploatuoti krantinės. Kodėl jie atsivėrė, sunku pasakyti. Gali būti daug priežasčių. Mūsų iniciatyva atlikta ekspertizė parodė, kad nebuvo atlikti geologiniai tyrimai špunto sukalimo linijoje, kuriuos turėjo atlikti uostas", – tvirtino K. Zubrickas.
Kalbų apie konkurenciją jis sakė negalįs komentuoti: „Baikit, jokios konkurencijos čia nėra. Neturiu, ką pasakyti, mes medienos iškrauname tik 1,5 ha, o pas juos yra dešimtimis hektarų, taip kad mes esame visiškai mažiukai konkurentai".
Uostas: viskas daroma pagal įstatymus
„Tikrai yra labai nemalonu, kad taip yra, bet taip yra", – DELFI sakė Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus. Jis svarstė, kad nesutarus su rangovu, reikėtų kreiptis į teismą, tačiau problema turėtų rūpintis pati uosto direkcija.
Ir Susisiekimo ministerija, ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija mano, kad krantinę sutvarkyti turėtų rangovas, kuris su tuo nenori sutikti.
„Aš turiu apgailestauti, kad dėl šito kenčia kita kompanija. Matote, viską galima padaryti greitai, bet mes turime vadovautis teisiniais aktais, o jie, kaip žinote, leidžia skųsti, apskųsti", – DELFI sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas.
Jo teigimu, situacija išsispręsti turėtų „artimiausiu laiku". „Aš turiu raštišką pažadą, kad jis (rangovas – DELFI) sutvarkys, bet tik kad to daryti neskubėjo. Mes darbų projektą jau turime" – tvirtino S. Dobilinskas.
„Šiandien uostas krauna daug ir į jį ateina daug krovinių. Kiekvienam verkiant reikia pajėgumų, kad kuo greičiau galėtų aptarnauti laivus ir jeigu jam nėra sudarytos galimybės, iškart kyla problemų. Labai blogai, kad taip pasidarė", – apie situaciją ir konkurenciją uoste kalbėjo uosto direkcijos vadovas.
Uoste per pirmąjį šių metų pusmetį perkrauta maždaug 16 mln. t krovinių.