Antradienį abiejų šalių atstovai vėl turėtų susitikti prie derybų stalo. Šiuo metu „Lietuvos geležinkeliai" naftos produktus ir toliau veža, tačiau taiko įprastines kainas.
Kiekviena interpretuoja savaip
„Mes visas „Lietuvos geležinkelių" sąlygas įvykdėme ir norime pabrėžti, kad visas sąskaitas apmokame laiku", – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė „Mažeikių naftos" generalinio direktoriaus pavaduotoja logistikai Daniela Krelovska.
Jos teigimu, sutartyje yra numatyti abiejų šalių naudojami tarifai už paslaugas, tiesiog sutarties sąlygas abi bendrovės interpretuoja skirtingai.
„Mažeikių naftos" generalinis direktorius Marekas Mroczkowskis skaičiavo, kad naftos produktų transportavimo kainos padidėjimas didelės įtakos galutinei degalų kainai neturėtų – apie 1 proc., tačiau visai bendrovei tai kainuotų milijonus.
„Padidinti tarifai turės nedidelę įtaką galutinei degalų kainai, tačiau tai yra milijonai litų, kuriuos turime taupyti", – sako jis.
Teigiama, kad senaisiais tarifais per metus naftos perdirbėjas „Lietuvos geležinkeliams" už paslaugas sumoka apie 180 mln. Lt.
„Mažeikių naftos" atstovai apskritai sako turį nesutarimų su krovinius vežančiais „Lietuvos geležinkeliais". Pavyzdžiui, šiuo metu kroviniai esą keliauja dvigubai ilgesniu keliu vien dėl to, kad trumpesnysis nėra rekonstruojamas. Taip pat esą „Lietuvos geležinkeliai" nesutinka, kad naftos perdirbimo bendrovė jų apsaugos zonoje palei geležinkelį tiestų naftotiekį.
Buvo naudingiau „Mažeikių naftai"
„Lietuvos geležinkeliai", kreipęsi į arbitražą, neatmeta, kad procesas gali užtrukti metais, jei antroji šalis negeranoriškai dalyvaus procese. Tačiau bendrovė neatskleidžia, kokius naujus tarifus siūlo sutarties projekte, dėl kurios šiuo metu deramasi. Iki šiol galiojusi sutartis esą buvo gerokai naudingesnė „Mažeikių naftai", o ne „Lietuvos geležinkeliams".
„Nenoriu komentuoti pačių nutraukimo aplinkybių tik pasakysiu, kad „Lietuvos geležinkeliai" vienašališkai nutraukimą inicijavo dėl esminių sutarties pažeidimų – pakankamai svaraus įsiskolinimo", – žurnalistams antradienį sakė „Lietuvos geležinkelių" Teisės tarnybos vadovas Vilius Nikitinas.
„Lietuvos geležinkelių" Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas komercijai Tomas Keršis papildydamas kolegą teigė, kad „Mažeikių nafta" nuo birželio ėmė vienašališkai interpretuoti sutartį ir mokėti mažesnę kainą, dėl to ir susidarė skola.
„Lietuvos geležinkelių" atstovai tvirtina, kad suremontuoti senąjį geležinkelį iš Mažeikių per Skuodą į Klaipėdą būtų neekonomiška.
„Įsivaizduokite, tai yra naujo kelio statyba. Tai kainuotų šimtus milijonų litų", – sako T. Keršis.
O esą dėl geležinkelio apsaugos zonos naudojimo sprendžia ne patys „Lietuvos geležinkeliai", todėl ne į juos dėl naftotiekio reikėtų ir kreiptis.
Sutartis dėl krovinių vežimo su „Mažeikių nafta" sudaryta 1999 m., kai naftos perdirbimo bendrovė dar priklausė JAV bendrovei „Williams International". Šiuo metu didžiąją dalį „Mažeikių naftos" akcijų valdo Lenkijos koncernas „PKN Orlen".