Didžioji šio ruožo dalis – 8,3 km priskirta prie valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių, 7 km – Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis vietinės reikšmės vandens kelias, dar apie 1 km likusio upės ruožo nepriskiriama jokiam vidaus vandenų keliui.

Siūloma, kad visas Vilniaus miesto teritorijoje esantis Neries ruožas būtų pripažintas valstybinės reikšmės vidaus vandens keliu.

Visą Neries upės ruožą sostinėje pripažinus valstybinės reikšmės vidaus vandens keliu, jo tvarkymu ir priežiūra rūpintųsi Vidaus vandens kelių direkcija. Svarstomos galimybės valstybės biudžeto lėšomis sutvarkyti upės farvaterį ir pažymėti jį navigaciniais ženklais.

Tvarkant turistinį vandens kelią, Vilniaus miesto savivaldybė rūpinsis prieplaukų ir visos reikiamos infrastruktūros įrengimu. Mieste numatoma įrengti vieną žiemos uostą ir 6 mobilias prieplaukas. Atlikdama šiuos darbus savivaldybė ketina bendradarbiauti su Vilniaus apskrities viršininko administracija.

Preliminariais vertinimais, jei upės farvateris būtų gilinamas iki 1 m, Vilniuje vandens kelio Neries upe sutvarkymas iš viso gali kainuoti apie 45,5 mln. litų – įskaitant žiemos uosto ir prieplaukų įrengimą.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją