"Jeigu ten norėtume vykdyti oro uosto statybą, reikėtų daug didesnės teritorijos, apie 10 hektarų reikėtų iškirsti miško, tai dabar pasakyta, kad to neturėtų būti. Dabar šitas planas eina į Seimą, manau, kad ten nemažiau bus diskusijų. O gal net ir daugiau", - teigė A.Paulauskas.
Kita diskusijų kėlusi teritorija - Gintaro įlanka - pasak A.Paulausko, taip pat bus plėtojama kitaip, nei norėjo savivaldybė.
"Savivaldybė norėjo, kad ten būtų vystomi verslai, tačiau kultūros paveldo atstovai ir visos kultūros organizacijos pasakė, kad ten buvo kasamas gintaras ir kad ten turi būti kultūrinis draustinis, jo statusą reguliuos jau Kultūros ministerijos nustatytos taisyklės", - aiškino aplinkos ministras.
Vyriausybės patvirtintame plane, be kita ko, numatyta prie parko prijungti Kuršių marių Baltijos jūros akvatorijas, todėl Kuršių nerijos nacionalinio parko plotas padidėtų 947 ha ir būtų 27 390 ha.
Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planui dar turi pritarti Seimas.
Valstybės saugomų teritorijų tarnybos užsakymu parengtas dokumentas yra pirmas žingsnis siekiant patvirtinti naują teritorijos bendrąjį planą. Šiuo metu Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijai galioja 1994 m. Vyriausybės patvirtinta šio parko planavimo schema (generalinis planas).
Norint patvirtinti naują bendrąjį planą, dar būtina patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą.
Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planas nenumato, kaip turėtų būti sprendžiami konkretūs Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenviečių tvarkymo bei konkrečios rekreacinės infrastruktūros plėtros, specializuoto architektūrinio reglamentavimo klausimai. Tai bus atliekama rengiant Nacionalinio parko tvarkymo planą, bendrąjį ir gyvenviečių detaliuosius planus.
Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planas numato tik bendrus dalykus - kur yra kokie draustiniai, rezervatai, rekreacinės, gyvenamosios ir kitos zonos.
Kuršių nerija yra UNESCO saugoma teritorija.