Pasak A. Šliupo, dėl leidimosi Brėmene šiek tiek nusivėlino atskridimas į Kauną ir skrydis atgal į Londoną. Iš Kauno į Londoną orlaivis tevėlavo išskristi 2 val. 15 minučių. „Ryanair“ – viena iš aviakompanijų, kuri dėl minimalios smulkmenos nori turėti 100 proc. garantiją, įsitikinti, kad tai nebus problema“, - kalbėjo A. Šliupas.
Dėl to, spėja A. Šliupas, ir leistasi Brėmene. Mat jei būtų leistasi Kaune ir vėliau paaiškėtų, kad lėktuve atsirado didesnė problema, surasti ir išsikviesti techninę pagalbą Kaune būtų didesnė problema nei tai galima padaryti Brėmene. Jei lėktuvas būtų tikrinamas Kaune, reikėtų laukti kitos dienos.
A.Šliupo žiniomis, lėktuvas Brėmene leidosi įprastu būdu.
Galėjo pakeisti maršrutą
Civilinės aviacijos administracijos (CAA) direktoriaus Kęstučio Aurylos žiniomis, keleiviams pranešta, kad leidžiamasi dėl techninių priežasčių. Tačiau iš Brėmeno lėktuvas išskrido labai greitai.
„Viena mūsų gvildenamų versijų, kad kartais aviakompanijos tai daro ekonominiais sumetimais: jei turėjo keleivių iki Brėmeno, galbūt juos iki ten ir nuskraidino, o paskui su Kauno keleiviais išskrido į Kauną. Kartais aviakompanijos taip elgiasi tiksliai neinformuodamos keleivių ir keisdamos skrydžių grafiką“, - aiškino K. Auryla.
Tokiems dalykams, pasak K. Aurylos, nebereikia ypatingų leidimų, tą galima padaryti pateikus skrydžio planą. CAA vadovas abejoja techninio nesklandumo galimybe, mat per tokį trumpą laiką, kol orlaivis stovėjo Brėmene, techninės problemos esą neišsprendžiamos.
Kadangi viskas vyko ne Lietuvos oro uoste, tokia informacija CAA teikiama vangiai.