„Svarstomi keli nacionalinės oro skrydžių bendrovės modeliai: dalininkai galėtų būti – Lietuva, kita valstybė ar kitos šalies valstybinė kompanija ir privatus kapitalas. Kitas variantas, kai valstybė tiesiogiai nedalyvautų, o susiburtų kelios privačios kompanijos, tokiu atveju valstybė prisiimtų tam tikrų įsipareigojimų. Nacionalinis vežėjas būtų palaikomas ir plėtojamas, kiek leidžia ES direktyvos, nepažeidžiant konkurencijos su kitomis skrydžių bendrovėmis“, – aiškino E. Masiulis.
Jis neigia, kad nacionalinis vežėjas galėtų būti kuriamas bankrutuojančios „flyLAL“ pagrindu.
Ministras neslepia, kad valstybei aktualu, jog į naujos kompanijos kūrimą ateitų šalys, kurios jau veikia ES, tad būtų suinteresuotos Vilniaus oro uostą paversti tranzitiniu oro uostu tarp Rytų valstybių ir Vakarų Europos šalių.
Strateginių partnerių paieška ir derybos, pasak E. Masiulio, galėtų trukti metus.