Prieš keletą dešimtmečių Alytaus geležinkelis daugeliui žmonių buvo tapęs neatsiejama kasdienybės dalimi. Kai kurie miestiečiai dar atmena laikus, kai į darbą, namus ar pas kitame rajone gyvenančius gimines važiuodavo traukiniu.
Leonas Žukauskas, originaliais kūrybiniais projektais išgarsėjęs Alytaus šviesuolis, įsitikinęs, kad šis geležinkelis – itin vertingas istorijos ir kultūros objektas.
,,Pamenu, kaip Dainavos mikrorajone traukiniai tarsi autobusai sustodavo prie stotelės, išleisdavo keleivius ir važiuodavo toliau. Sovietmečiu žmonės iš gretimų rajonų traukiniais vykdavo į darbus. Matydavau būrius darbininkų, laukiančių atzvimbiančio traukinio“, – prisiminė pašnekovas. Į atmintį jam įstrigusios ir vaikystėje girdėtos kalbos apie jaunas merginas, kurios dėl nelaimingos meilės esą puldavo po traukinio bėgiais.
Dar vaikystėje L. Žukauskas mėgdavo leisti laiką netoli senojo geležinkelio tilto – ta vieta jį traukė it magnetas.
Atgaivino seną maršrutą
L. Žukausko įsitikinimu, geležinkelio istorija, prasidėjusi daugiau negu prieš šimtą metų ir atlikusi svarbų vaidmenį Dzūkijos sostinės plėtroje, nepelnytai grimzta užmarštin.
Anot „Mano Dzūkijos“ pašnekovo, kai 1997 metais panaikinto geležinkelio ruožo vietoje nutįso Sveikatingumo takas, iškilo grėsmė, kad ateinančios kartos nieko nežinos apie šį technikos objektą. Tai L. Žukauskui kėlė nerimą.
Jis, ilgą laiką brandinęs idėjas ir kaupęs įspūdžius, po kelių dešimčių metų ėmė juos nuosekliai įgyvendinti.
,,2005 metais su dviem draugais po ilgų svarstymų nusprendėme važiuodami dviračiais pabandyti atsekti buvusio geležinkelio pėdsakus. Pasirinkome maršrutą ,,Alytus–Varėna“.
Ankstyvą rytmetį iš Varėnos buvusio geležinkelio ruožu patraukėme Alytaus link. Visą dieną keliavome, ir ne veltui –atradimo džiaugsmų netrūko. Pakerėjo dar išlikęs nepaprastai gražus tiltelis. Maloniai nustebino upelio čiurlenimas. Pirmoji kelionė kiek išvargino, įveikėme apie 50 km“, – prisiminė Leonas.
Ši kelionė paskatino pradėti rinkti medžiagą apie Alytaus geležinkelį.
„Kitądien, pasiėmęs fotoaparatą, dviračiu pralėkiau visą Alytui priklausiusią geležinkelio sritį. Pridariau daug nuotraukų, tad reikėjo jas sistemingai sudėlioti. Pradėjau daugiau informacijos apie Alytaus geležinkelį ieškoti rašytiniuose šaltiniuose.
Didžiausias atradimas – inžinieriaus Henriko Kebeikio straipsnis apie tiltus Alytaus–Varėnos geležinkelio ruože. Tas straipsnis – neįkainojama, faktais pagrįsta istorinė medžiaga, kuria remdamasis išleidau diskelį. Norėjau, kad medžiaga būtų prieinama kiekvienam besidominčiam šiuo objektu“, – teigė pašnekovas.
Po metų Leonas vėl leidosi į tokią pat kelionę. Grįžęs netrukus įkūrė internetinę svetainę, kurioje išsamiai iliustravo bei aprašė Alytaus geležinkelio istoriją.
Po antrosios kelionės Alytuje L. Žukauskas surengė fotografijų parodą ,,19 amžiaus geležinkelio Alytus–Varėna likučių istorija šiandien“. „Ši paroda – tik nedidelis bandymas buvusio geležinkelio pėdsakus pristatyti platesnei visuomenei“, – sakė alytiškis.
Praėjusiais metais L. Žukausko ir jo bendraminčių iniciatyva senojoje Alytaus geležinkelio stotyje buvo surengtas koncertas, kuriame skambėjo S. Reicho kūrinys ,,Different Trains“ (,,Skirtingi traukiniai“) , atliekamas styginių kvarteto ,,Chordos“. ,,Siekėme atkreipti dėmesį į paveldo situaciją mūsų mieste. Juk senoji Alytaus geležinkelio stotis – vienas iš svarbiausių Dzūkijos sostinėje dar išlikusių istorijos paminklų“, – tvirtino Leonas.
Trasą įveikia dviračiais
Jau treji metai L. Žukauskas drauge su kitais dviračių turizmo entuziastais kartą per metus rengia žygį Alytus–Varėna senojo geležinkelio pylimu. Šis maršrutas jau įtrauktas į Lietuvos dviračių trasų sąrašą.
„Teko lydėti ne vieną grupę keliautojų. Šis maršrutas domina daugelį turistų. Jie, įveikę 50 km atstumą, supažįsta su buvusio geležinkelio linijos tuneliais ir pastatais. Kiekvieną entuziastą, mėgstantį važiuoti dviračiu, kviečiame keliauti nykstančios ir naikinamos istorijos pėdsakais“, – sako Leonas.
Anot L. Žukausko, buvo kilę idėjų atkurti Alytaus–Varėnos geležinkelį, net planuota statyti naują tiltą: ,,Kyla daug sumanymų, ketinta Alytų sujungti su Vilniumi. Vietos valdžia pernai norėjo atkurti dviračių taką iki Varėnos, netgi buvo parengtas projektas lėšoms gauti. Deja, reikalai nejuda į priekį.“
L. Žukauskas ketina savo dirbtuvėse pagaminti didelį geležinkelio tilto maketą, kuriame matytųsi garvežys. Neseniai žiniasklaidoje nuskambėjusią mintį apie tai, kad buvusioje geležinkelio atkarpoje kaip paveldosaugos akcentą būtų galima pastatyti restauruotą seną garvežį, L. Žukauskas vertina kritiškai.
,,Tai kiek nevykusi idėja. Juk garvežys nespinduliuotų jokios gyvybės, reikia kitokių ženklų. Pėsčiųjų take galima būtų įdėti buvusio geležinkelio fragmentą arba virš tilto, vagone, įrengti kavinę. Viskas įmanoma, reikia tik daugiau entuziazmo ir lėšų“, – įsitikinęs L. Žukauskas.