“Galimybės Šiaulių viešojo logistikos centro iš tikrųjų yra pakankamai įtikinamos. Aišku, reikia dar skaičiuot tuos srautus - transporto ir prekių srautus, kurie galėtų būti, nes nuo to priklauso, kokio dydžio ir kokios sėkmės bus logistikos centras. Šiauliai kaip regionas turi visas prielaidas ir galimybes tokiam centrui atsirasti. Juolab, kad susikerta ir oro, ir sausumos, ir geležinkelio keliai. Čia žemė yra ne privati, o valstybinė žemė”, - sako susisiekimo ministras E.Masiulis, tačiau negali pažadėti finansavimo.
Miesto vadovai tvirtina, kad naujo logistikos centro atsiradimas sukurtų papildomų darbo vietų. Šalia aeruosto įsikursiančiam objektui miesto valdžia numatė ir kelias dešimtis hektarų laisvos valstybinės žemės.
„Logistikos centras įsikurtų šiaurinėje aerouosto dalyje. Dėl to, kad ten yra daug laisvos žemės - apie 160 hektarų. 40-50 hektarų būtų logistikos centro. Antras dalykas, kad tai yra peronas į pakilimo takus, dar kitas dalykas - ten praeis ir geležinkelio linija ir Pročiūnų gatvė, kuri ves į rytinį Šiaulių miesto apvažiavimą. Tai yra labai gera strateginė vieta“,- sako Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys.
Logistikos centro kūrimo laukia ir verslo atstovai, jie tikina, kad Lietuva, tame tarpe ir Šiauliai nepakankamai išnaudoja tranzito galimybes, ir yra įsitikinę, kad pastarasis projektas pritrauks ne tik vietinius investuotojus, bet ir užsienio partnerius, o kaimynystė su industriniu parku ateityje pigins ir teikiamas paslaugas.
“Greta logistikos centro yra formuojamas ir pramoninis parkas, t.y. viena nuo kitos labai priklausančios ir viena kitai galinčios padėti sritys. Tai jos, be abejo, tarnaus ir vietos gyventojams tiek tiekiant prekes, tiek tarkim naudojantis sandėliniais ūkiais ir, be abejo, tai atpigins pačią paslaugą ir pagerins jos kokybę”,- sako Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas.
Logistikos centro steigimą planuojama pradėti po trejų metų. Projektą, kainuosiantį apie du šimtus milijonų litų, numatoma baigti po dešimties metų. Ar pavyks pritraukti privatų kapitalą, kiek tikimasi gauti iš Europos sąjungos, ir ar rems valstybė lieka neaišku.