Ketvirtadienio diskusijoje dėl turizmo ir viešbučių verslo aplinkos gerinimo jis tvirtino, kad esant dabartinei situacijai, skrydžių bendrovės iš Vilniaus skraidys tik vasarą, kai būna daugiausiai keleivių ir nustos tai daryti šaltuoju metų laiku, nes tai bus nuostolinga.
„Aviakompanijoms išėjus iš rinkos ir neatėjus kitiems žaidėjams, o jie labai sunkiai ateina dėl nepakankamo keleivių srauto, ši situacija tęsis toliau. Gali iškilti idėja, kad turistai atvyks jungiamaisiais skrydžiais per Prahą ar Rygą. Nebūkime naivuoliai, taip tikrai nebus arba reikėtų labai užsispyrusio turisto, kad jis aštuonias valandas keliautų iki Lietuvos. Tai yra nerealu“, – diskusijoje kalbėjo jis.
Buvusio „flyLAL“ vadovo teigimu, skrydis pelningas gali tapti tik tuo atveju, jei jame yra nupirkta bent 65-70 proc. vietų.
„Mano asmeniniu vertinimu, Lietuva turi vienintelę ateitį – turėti nacionalinį vežėją, kurio pagrindinis investuotojas būtų valstybė. Vilniuje turėtų būti skrydžiai ne taškas nuo taško, bet jungiamųjų skrydžių strategija. Įsivaizduokime skrydį Vilnius-Paryžius, kuriuo vidutiniškai iš Vilniaus skristų 60 keleivių, tai būtų pusė lėktuvo, todėl skrydis ilgai netruktų. Todėl mums reikia turėti keleivių pateikimą iš kitų miestų – jungiamąjį skrydį. Pavyzdžiui, iš Kijevo lėktuvas į Paryžių skrenda kas pusantros valandos, todėl į skrydį Kijevas-Vilnius-Paryžius mes galėtume pretenduoti į maždaug 15 keleivių iš Ukrainos. Kitu atveju mes to maršruto neišlaikysime“, – sakė jis.
Jungiamieji skrydžiai, anot jo, daliai žmonių gali būti patrauklūs dėl to, kad jie būna pigesni nei tiesioginiai.
Kartu verslininkas tvirtina, kad nacionaliniam vežėjui būtinai reikalingas valstybės kapitalas todėl, kad tokia bendrovė ilgai būna nuostolinga, o privatus kapitalas yra nepajėgus tiek investuoti.
„Privatus kapitalas negebės išlaikyti skrydžių, nes norint įsukti oro bendrovę reikia pakankamai daug laiko tam, kad susikurtų tradiciją keliauti su ja per Vilnių“, – kalbėjo jis.
T. Pukštos nuomone, Vilniuje yra geresnėje vietoje nei Ryga, todėl galėtų pakovoti dėl pagrindinio oro uosto regione pozicijos. „Skrydis iš Rytų į Vakarus per Rygą trunka maždaug 200 km ilgiau nei per Vilnių, o tai išvertus į litus, per Vilnių labiau apsimokėtų skristi“, – dėstė jis.
Be to, dalis keleivių, skrendančių jungiamaisiais skrydžiais pasilieka jungiamajame mieste, todėl tai padėtų pritraukti turistų. Jis skaičiuoja, kad per porą dienų užsienietis Lietuvoje palieka apie 650 Lt. „Kiti sako, kad keleivis palieka apie 1000 Lt. Tai jeigu į Vilnių atskrenda 1000 keleivių ir išleidžia bent 1000 Lt, tai yra milijonas litų“, – apie galimą naudą kalbėjo jis.
DELFI primena, kad šiuo metu Susisiekimo ministerijoje atliekama studija dėl galimybės steigti nacionalinį vežėją. Lietuvoje skrydžių skaičius gerokai sumažėjo po to, kai sausio viduryje savo veiklą sustabdė „flyLAL“, o „airBaltic“ daugeliu buvusių krypčių ėmė skraidinti tik per Rygą.
Per kovą Tarptautiniame Vilniaus oro uoste keleivių skaičius sumažėjo 42 proc.
