„Kai kuriuose pagrindinių Europos valstybių jūrų uostų rajonuose laivyba vidaus vandens keliais jau apima 40 proc. viso transporto. 1997–2004 m. krovinių gabenimo vidaus vandens keliais mastas Belgijoje išaugo daugiau kaip 50 proc., o Prancūzijoje – daugiau kaip 35 proc. Šiuo metu naudojama apie 12,5 tūkst. laivų, kurių pakrovimo galia atitinka 440 tūkst. sunkvežimių.“
Tokios žinios pateiktos ką tik paskelbtoje Valstybės kontrolės atlikto Valstybinio audito ataskaitoje „Vidaus vandenų kelių eksploatacijos ir priežiūros vertinimas“. Po beveik visus metus trukusio tyrimo paaiškėjo tikrai liūdna Lietuvos vidaus vandenų būklė, nė iš tolo nepanaši į padėtį Vakarų Europoje. Valstybės kontrolės dokumente mėginama išsiaiškinti, kas trukdo šiam ekologiškai ir ekonomiškai naudingo, turizmui patrauklaus mūsų transporto segmento plėtrai.
Ataskaitoje konstatuojama, kad lig šiol nėra parengta Vidaus vandens kelių plėtros strategija, Lietuvoje nevyksta kiekybinė ir kokybinė vidaus vandens kelių plėtra, neišplėtota vidaus vandens transportui reikalinga infrastruktūra, nepriimti sprendimai dėl integracijos į Europos vidaus vandens kelius, nesukurta vidaus vandens kelių finansavimo sistema.
Nors įvykdžius PHARE projektą „Nemuno turistinės trasos pilotinis infrastruktūros išvystymas“ įrengtos 6 stacionarios ir 12 mobilių prieplaukų, tik Druskininkų savivaldybė yra nustačiusi prieplaukų naudojimo tvarką, kitos savivaldybės dar neapsisprendė dėl prieplaukų panaudojimo būdų, taigi paliko jas likimo valiai, o tiksliau – nuskęsti ar sugriūti.
Skandalingesnį faktą sunku būtų ir surasti, nes projektui įgyvendinti buvo skirta 11 mln. litų, ar tik jie nebus paleisti Nemuno bangomis? Audito ataskaitoje pateiktos ir rekomendacijos, ką daryti: kaip išplėsti vidaus vandens kelių transporto rinką, pagerinti vidaus vandens kelių eksploatavimą ar priežiūrą, vidaus vandens kelių infrastruktūros, laivyno ir kito turto panaudojimą.
Vidaus vandenų transportas – tvarios transporto sistemos dalis
Europos Komisija 2006 m. sausio 17 d. komunikate pažymėjo, kad transporto pajėgumo trūkumai, spūstys ir vėlavimai neigiamai veikia ekonominį konkurencingumą, kenkia aplinkai ir gyvenimo kokybei. Todėl ES siekia pereiti prie mažiau energijos naudojančių, švaresnių ir saugesnių transporto rūšių, kaip tik todėl vidaus vandenų transportas yra vis svarbesnis siekiant minėtų tikslų. Komisija nurodė, kad reikia imtis konkrečių veiksmų naudojant laivybos vidaus vandens keliais rinkos galimybes ir didinant laivybos patrauklumą naudotojams.
Laivyba vidaus vandens keliais dažnai naudojama kaip tarpvalstybinė transporto rūšis, todėl turi būti imamasi veiksmų nacionaliniu ir Europos Bendrijos lygiu. Komisijos nuomone, vidaus vandens transporto tarša yra 2,5 karto mažesnė nei automobilių transporto, o saugumas tiek pat kartų didesnis. Komisija mano, kad vidaus vandens transportas ir trumpųjų nuotolių laivyba kartu su geležinkeliu gali padėti išlaikyti tvarią transporto sistemą.
Per pastaruosius du dešimtmečius vidaus vandens keliais buvo pradėta sėkmingai naudotis naujose rinkose, kur metinis augimas siekė dviženklį skaičių. Tai, kad šia laivyba jau naudojamasi ir gabenant įvairaus pobūdžio krovinius trumpais atstumais, atveria galimybių naujiems krovinių paskirstymo sprendimams, atitinkantiems modernios logistikos reikalavimus.
Lietuvos vidaus vandenų laivai
Dauguma Lietuvos upių laivų yra gana garbingo amžiaus, 77,8 proc. laivų naudojami nuo 19 iki 59 metų, o 5,6 proc. – daugiau nei 59 metus. Naujų laivų, naudojamų iki aštuonerių metų, yra tik 9,1 proc. Tuo tarpu naujų automobilių, naudojamų iki 10 metų, Lietuvoje yra 37,1 proc.
Pagrindiniu Lietuvos vidaus vandenų keliu Kaunas–Nida (Klaipėda) 2008–aisiais plaukiojo 4 krovininiai laivai ir 16 keleivinių laivų. Tiesa, du iš pastarųjų traukė tik nuo Kauno iki Raudondvario, o 12 sukosi Nemuno deltoje ir Kuršių mariose.
Dar du likę lyg ir plaukė į Nidą, tačiau tik užsakomaisiais reisais, o paprastam keleiviui nusipirkti bilietą ir plaukti, gėrintis panemunės pilių, Rusnės ir marių vaizdais, dar galimybių nėra arba, kaip sako šių kelionių organizatoriai, dar neatėjo laikas. Tarytum sovietmečiu nebuvo tokio susisiekimo kasdien po du reisus.
Ar pasiteisina išlaidos?
Valstybės kontrolės dokumente pateikiami įdomūs duomenys apie vidaus vandens keliams skirtų lėšų panaudojimo veiksmingumą, jas lyginant su kelių ir geležinkelių transportui skirtu finansavimu. Štai 2007–aisiais vidaus vandens transporto sektoriuje panaudota 25,4 mln. Lt, o automobilių kelių transporto sektoriuje – 1 700,7 mln. Lt, t. y. 67 kartus daugiau. Investicijos į vidaus vandens kelius sudarė 17,4 mln. Lt, o į automobilių kelius – 618 mln. Lt, arba 35 kartus daugiau, geležinkelius – 419 mln. Lt, 24 kartus daugiau.
Tačiau, palyginę investicijas, tenkančias vienai tonai gabenamų krovinių, pamatysime, kad vandens transportas „surijo“ dvigubai daugiau investicijų nei automobilių kelių ar geležinkelių sektorius.
Stebėtini ir kiti skaičiai: 2005–2007 m. krovinių, gabenamų vidaus vandens keliais, apyvarta išaugo 40 proc., keleivių – 10 proc., o išlaidos vidaus vandens kelių plėtrai ir priežiūrai išaugo 3,5 karto, visos investicijos – 11,6 karto. Šis neatitikimas tarp gabenimų ir lėšų, skiriamų vidaus vandens keliams, augimo rodo, kad pastarųjų kelerių metų investicijos į infrastruktūrą nedavė efekto.
Ar plauksime vidaus vandenimis į Europą?
Valstybės kontrolės dokumente apžvelgiamas ilgalaikėje Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijoje numatytų priemonių vykdymas. Dar iki 2006–ųjų buvo numatyta: „Parengti Lietuvos vidaus vandenų kelių plėtros galimybių integruojant Lietuvos vidaus vandenų kelius į Europos vidaus vandenų kelių sistemą studiją.“
Valstybės kontrolės teigimu, ji „iš dalies vykdoma“. Šioje studijoje išnagrinėtos perspektyvinių maršrutų plėtros kryptys, tarp jų – gana romantiška Vakarų kryptis. Ji eitų Nemuno žemupiu, per Kaliningradą, Lenkiją, Vokietiją. Galimi du integracijos maršrutai: Gilijos (Matrosovkos), Deimenos (Dejmos), Priegliaus (Pregolios) ir Vyslos upėmis. Maršrutas yra sudėtingas, nes reikia kirsti Kaliningrado sritį (Rusijos vidaus vandenimis užsienio laivams neleidžiama plaukti), problemų yra su garantiniu gyliu, tiltų aukščiais, dideliais mokesčiais už tiltų pakėlimą, be to, Lenkiją ir Vokietiją jungiantis Oderio – Vyslos ruožas yra tik III klasės.
Kitas maršrutas – tai Baltijos pakrantės kelias E60. Šis kelias būtų vienas iš veiksmingiausių būdų susisiekti su Vakarų Europos vidaus vandenų keliais, nes šiuo maršrutu būtų galima pasiekti upių–jūrų uostus, esančius ne tik jūrų pakrantėse, bet ir žemyne. E60 vandens keliu galima pasiekti Kaliningrado srities, Lenkijos ir Vokietijos vidaus vandens kelius, šiaurės kryptimi – Latvijos ir Estijos, o Rusijos (Peterburgo–Volgos–Baltijos) vidaus vandens keliais galima pasiekti Novgorodą, Kazanę, Astrachanę, Baltosios–Baltijos jūrų kanalu – Archangelską. Tačiau užtikrinti tokius gylius Nemune galima tik statant vandens lygio reguliatorius.
Ne mažiau įdomi ir Rytų kryptis: Nemuno vidurupiu – aukščiau Kauno HE, Baltarusijos ir Lenkijos vidaus vandens keliais (Augustavo kanalu) per Bugą ir Vyslą – būtų galima patekti į Varšuvą, o toliau Vyslos upe per Gdanską į Baltijos jūrą. Tačiau daugiau kaip 50–60 km ruožas Augustavo kanale ir Bugo upėje nenaudojamas laivybai. Tad šis kelias į Vakarų vidaus vandenų tinklą per Baltarusijos ir Lenkijos teritorijas bent artimiausioje ateityje yra neįmanomas. Dar viena Baltarusijos linija – Nemunu, Ščara, Oginskio kanalu, toliau per Jaseldą, Pripetę, Dnieprą galima būtų nuplaukti iki Juodosios jūros.
Išnagrinėtos integravimo kryptys yra susijusios su didelėmis investicijomis. Kad jos būtų įgyvendintos, reikia tarptautinių susitarimų su Baltarusija, Lenkija ir Rusijos Kaliningrado sritimi.
Pirmąja kregžde reikėtų laikyti šių metų balandžio 29–ąją Rusijos prezidento pasirašytą įstatymą, ratifikuojantį Rusijos ir Lietuvos sutartį dėl laivybos Kuršių mariose ir vandens keliuose Kaliningrado srityje ir Lietuvoje. Lietuva jau yra atlikusi visas šio susitarimo ratifikavimo procedūras.
Tačiau, kad laivai galėtų plaukti į Rusijai priklausančią Kuršių marių dalį ir galbūt toliau plaukti į Europą, Kuršių Nerijoje esančioje Rybačij gyvenvietėje (Rasytėje) turi būti atidarytas pasienio kontrolės postas. Lietuvos pusėje toks postas jau veikia Nidoje, taigi rusai pramoginiais laivais ir jachtomis Kuršių mariomis į Nidą bei kitus Lietuvos uostelius gali atplaukti nors šiandien. Tačiau kada lietuviai turistiniais laivais galės nuplaukti į Rytų Prūsijos, o toliau galbūt ir į Lenkijos žemes, neaišku, nes Rusija sakosi neturinti pinigų tokiam postui įrengti. Siurprizas rusams buvo Lietuvos pasiūlymas tokį postą įsteigti Nidoje. Rusai žada šį pasiūlymą apsvarstyti.
Pagaliau dar viena, bet jau kuklesnė šių metų pradžios naujiena: visas Neries upės ruožas Vilniaus mieste pripažintas valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliu. Numatoma, kad Neris nuo Verkių regioninio parko iki Lazdynų tilto bus naudojama turistinei ir pramoginei laivybai. Gal tai bus postūmis Neries laivybos – modernios miesto turistinės atrakcijos – gimimui.
Naujausiame „Atgimime“ skaitykite:
„Lietuvos Respublika, Nelietuva“
Pastarojo meto rinkimų rezultatai rodo, kad pietryčių Lietuva yra tarytum valstybė valstybėje. Aiškindamasis, kodėl šio krašto gyventojai balsuoja taip, kaip balsuoja, Andrius Raskazovas kalbina dviejų Šalčininkų rajono miesteliųžmones.
„Apsivalymas mūsų dar laukia“
Turime „prisijaukinti“ savo praeitį, sako politikos mokslų profesorė Dovilė Budrytė iš JAV Georgia Swinnett universiteto. Stanislovo Kairio pokalbis.
„Sodros našta išmokų gavėjams“
Nors premjeras Andrius Kubilius tvirtina, kad Sodros išmokų klausimai svarstytini, iš tiesų diskusijoms laiko nepalikta: išlaidų karpymo scenarijus buvo planuojamas jau seniai, mat Sodra nebegaus valstybės biudžeto asignavimų ir turės išsilaikyti pati tik iš darbuotojų ir įdarbinančiųjų pagal darbo sutartis įmokų.
„Ir vėl ant to paties grėblio“
Skaitydamas naujausią Lenkijos organizacijos ryšiams su užsienio lenkais pranešimą apie tautiečių padėtį Lietuvoje, Anatolijus Lapinskas piktinasi lenkų neobjektyvumu. Kaip ir prieš aštuoniolika metų.
„Sergate? Sumažinsime gydytojų skaičių“
Reformuoti sveikatos apsaugą pagal paviršutiniškus apskaičiavimus pavojinga.