Ministras tikina, kad pagal senąjį projektą 1 mlrd. 800 mln. litų vertės „Rail Baltica“ kelio ruožas niekada nebūtų pradėtas. Nauji planai geležinkelį tiesti nuo Lenkijos sienos iki Kauno projektą atpigina milijardu litų.
„XIX amžiuje Amerika nutiesė geležinkelį per visą šalį ir su indėnais spėjo pakariauti daug greičiau, nei mes tai darome XXI amžiuje. 2000 metais Vyriausybė priėmė sprendimą, kad bus tiesiama nauja linija. Nuo to laiko šiame ruože atsirado du tūkstančiai privačių sklypų. Didžioji dalis Europos Sąjungos ir Lietuvos pinigų būtų išleisti tai žemei išpirkti. Tai – neracionalus kelias“, – tikino E.Masiulis.
Ministras žada, kad trasa „Rail Baltica“ iki Kauno bus nutiesta iki 2013 metų pabaigos. Karmėlavoje būtų įrengta stotis, kuri sujungtų Kauno oro uostą ir miesto Viešąjį logistikos centrą.
Panevėžiui – viltis
E.Masiulis pripažino, kad bus atsisakyta idėjos, jog traukiniai „Rail Baltic“ ruože pasiektų 160 kilometrų per valandą greitį. Ministras žada, kad jau kovo mėnesį bus pateiktas detalus planas, kaip projektas bus finansuojamas.
„Nuspręsta, kad „Rail Baltica“ vėžės iki Kauno bus tiesiamos ant esamo pylimo, ant jo dabar driekiasi rusiškos vėžės. Žemės išpirkti reikės labai nedaug. Taip projektą tikimasi pagreitinti. Tokį pritarimą iš Europos Komisijos esame gavę. Važiuojame į Briuselį derėtis dėl finansavimo proporcijų“, – apie tiesimo planus pasakojo E.Masiulis.
Antroji projekto dalis būtų pradėta įgyvendinti po 2013 metų, tačiau tiksli data dar nenumatyta. Nuo Karmėlavos geležinkelio atšaka gali būti tiesiama dviem kryptimis į Šiaulius arba Panevėžį. Planams nutiesti geležinkelį iki Panevėžio džiaugsmingai pritarė ir miesto verslininkai, dalyvavę susitikime su E.Masiuliu.
Pliusai ir minusai
Laikinai Panevėžio mero pareigas einantis Ramūnas Vyžintas regi Panevėžio privalumus, kurie galėtų nulemti tiesti „Rail Baltica“ į Aukštaitijos sostinės pusę.
„Panevėžiui tai labai svarbus projektas. Per bet kurį miestą einanti tokio dydžio komunikacija yra patraukli. Šalia geležinkelio gali būti įrengti tranzitiniai sandėliai. Gal kažkas norės Panevėžyje išsikrauti prekes, vežamas Vakarų kryptimi. Tai kainuotų pigiau nei Vilniuje ar Rygoje. Projektas susijęs su naujomis darbo vietomis. Esam viduryje tarp Rygos ir Vilniaus, ir ši vieta investuotojams yra pasakiška. Kai buvo atidaromas „Iki“ logistikos centras, jį steigę verslininkai apibūdino šią vietą kaip Dievo siųstąją“, – miesto privalumus vardijo laikinai mero pareigas einantis politikas.
R.Vyžintas įsitikinęs, kad yra vienodos galimybės, jog europinis geležinkelis eis per Panevėžį ar Šiaulius.
„Esmė yra lobizmas. Šiauliai turi pliusus dėl Radviliškio geležinkelio mazgo. Panevėžio pliusai yra trumpesnis kelias į Latviją, tačiau gąsdina karstiniai regionai. Jei būtų tiesiama ant senojo geležinkelio pylimo, tai taip pat taptų Šiaulių pliusu, nes mes neturime tokio pylimo, koks yra tarp Kauno ir Šiaulių. Dėl geležinkelio kovos miestų lobistai, kurie tuo metu bus valdžioje ir įrodinės, kad geležinkelio kelias eitų per jų miestą. Įdirbį jau dabar reikia daryti. Manau, kad šansai yra lygūs“, – teigė R.Vyžintas.
E.Masiulis įsitikinęs, kad kovoje dėl „Rail Baltica“ laimės tas miestas, kurio lobistai dirbs atkakliau ir ekonomiškai pagrįs geležinkelio reikalingumą.
Abejoja nauda
Išgirdęs apie atnaujinamus „Rail Baltic“ geležinkelio tiesimo planus, Šiaulių meras Genadijus Mikšys, skirtingai nei Panevėžio vadovas bei verslininkai, kol kas neįžvelgia jokios naudos savo miestui.
„Viskas priklausys nuo to, kur bus pagrindinės „Rail Baltica“ sustojimo vietos. Iki šiandien buvo kalbama, kad tai bus Marijampolė. Kokią naudą mes turėsime iš „Rail Baltica“? Vien tai, kad šalia miesto bus nutiesti bėgiai? Jei traukinys tik pravažiuos pro miestą, bet jame nesustos, tai koks skirtumas, pro kur jis važiuoja?“ – abejones reiškė G.Mikšys.
Meras naudą miestui iš „Rail Baltica“ projekto mato tik vienu atveju, jei „Rail Baltica“ traukiniai stotų Šiauliuose.
„Jei šie dalykai būtų, tai Šiaulių pliusu taptų oro uostas, be to, numatyta 160 ha ploto industrijai ir logistikai“, – vardijo G.Mikšys.
Jis įsitikinęs, kad logistikos centrų plėtra priklausys ne nuo miestų patrauklumo, o nuo jų geografinės padėties.
Užteks vienos stotelės
„Rail Baltica“ nauda Panevėžyje ir Šiauliuose abejoja bendrovės „Colliers International“ Konsultavimo ir vertinimo departamento direktorius Mindaugas Kulbokas.
Lietuvos logistikos verslą gerai išmanantis specialistas teigia, kad pagrindiniu logistikos centru Lietuvoje tampantis Kaunas šias tendencijas išlaikys ir ateityje.
„Ar Lietuvoje reikės dviejų trijų stočių prekėms iškrauti ir jas sandėliuoti? Atsiras Kauno viešasis logistikos centras, jis ir taps ryšio mazgu. Oro transportas vyks per Karmėlavos oro uostą. Iš čia puikūs keliai į Klaipėdos uostą, per Panevėžį į Baltijos valstybes. Antrai tokiai stočiai nematyčiau poreikio“, – teigė M.Kulbokas.
Jis mano, kad Lietuvoje per daug maža rinka, jog „Rail Baltica“ kelyje būtų statoma daugiau stočių.
„Jeigu prekės iš Europos ar į Europą bus vežamos „Rail Baltica“ geležinkeliu, tai Lietuvoje užteks vienos stotelės“, – „Sekundei“ teigė M.Kulbokas.