Atlikti tyrimai „keliuose konkrečiuose objektuose“ neatskleidė, kiek valstybei galėjo būti padaryta nuostolių.
Pasak E. Masiulio, situaciją aptarus su Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) generaliniu direktoriumi Virgaudu Puodžiuku, šis antradienį įteikė atsistatydinimo pareiškimą.
„Vadovų pakeitimais visų problemų neišspręsi, todėl yra būtini sistemos pertvarkymai, kad valstybės skiriamos lėšos ir Europos Sąjungos parama būtų naudojama skaidriai ir efektyviai“, – tvirtino jis.
Ministerija parengė kelių statybos kontrolės reformos koncepciją, kuria siekiama pakeisti teisės aktus, reglamentuojančius statybos proceso stebėseną ir sugriežtinti jame dalyvaujančių šalių materialinę atsakomybę. E. Masiulis viliasi, kad pakeitimus pavyks priimti per pavasario Seimo sesiją.
„Trumpai kalbant, visa kelių statybos ir remonto sistema sukurta taip, kad niekas neprisiimtų atsakomybės už galutinį rezultatą. Kai susiduriama su problemomis, lieka neaišku, kas turi prisiimti atsakomybę už nekokybiškus darbus. (...) Techninę priežiūrą atliekanti įmonė rizikuoja bauda, kuri nepadengia galimų nuostolių ir galimybe, kad konkretus darbuotojas gali netekti licencijos“, – apie dabartinę situaciją kalbėjo E. Masiulis.
Todėl planuojama reorganizuoti valstybinę įmonę „Transporto ir kelių tyrimų institutas“, vietoj kurios bus įsteigtas tiesiogiai ministerijai pavaldus padalinys, valdysiantis moderniausią kontrolės priežiūros laboratoriją.
„Šiuo metu mes matome tam tikrus paradoksus, kai už valstybės pinigus yra nupirkta pati moderniausia kontrolės priežiūros technika, tačiau šiandien ji yra mažai išnaudojama ir atskirų objektų pridavimas ir toliau remiasi žmogiškuoju faktoriumi, kai parašus deda techninę priežiūrą vykdantys specialistai“, – kalbėjo susisiekimo ministras.
Jo teigimu, užsienio šalių patirtis rodo, kad naudojant modernias kontrolės technologijas, sutaupoma 10-15 proc. lėšų.
Ideologijos klausimas
Tuo tarpu iš pareigų besitraukiantis V. Puodžiukas DELFI sakė, kad kiekvienoje sistemoje galima rasti, ką patobulinti, o tyrimų rezultatai yra prielaidos.
„Tai yra prielaidos. Iš tikrųjų kiekvienoje sistemoje kažkas galėtų geriau vykti. Aišku, teikiame pasiūlymus kažkiek sugriežtinti priežiūrą tų įmonių, kurios atlieka darbus ir tų, kuriuos jos kontroliuoja. Tai būtų sisteminis darbas didinant kontrolę“, – sakė jis.
Kartu pašnekovas atkreipė dėmesį, kad kiekvienas kelininkas, atlikęs darbus, duoda garantiją ir 15 metų privalo šalinti trūkumus.
„Tai yra ideologijų klausimas, ar mes priversime juos tuos defektus šalinti, ir pernai buvo nepatenkintų, kurie turėjo taisyti savo broką, ar mes tiesiog jį stebėsime ir neleisime jam padaryti to broko. Čia yra toks jau labiau filosofinis klausimas, kaip reikia organizuoti kontrolę“, – kalbėjo V. Puodžiukas.
DELFI primena, kad šių metų pradžioje Valstybės kontrolė nustatė, jog Kelių direkcija lėšas naudojo ne pagal paskirtį, o kelių tiesimo ir remonto konkursus laimėjusios bendrovės siūlydavo 10 proc. didesnę kainą nei rinkoje.
Valstybė 2007-2009 metais statybos ir remonto darbams pirkti išleido daugiau nei 15 mlrd. litų, o Automobilių kelių direkcija buvo viena daugiausia statybos darbų perkančių įstaigų.