Pasak Lietuvos delegacijos vadovo Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus, nors ministerijų atstovams pavyko sušvelninti pozicijas dėl šalių įsipareigojimų ir nuolaidų, bet krovos apimčių klausimas neišspręstas.
Toks ekonominis spaudimas Klaipėdos uostui sukėlė daugelio verslininkų nepasitenkinimą.
A.Vaitkaus manymu, Baltarusijos krovinių siuntėjų ir Klaipėdos uosto ekonominiai ryšiai sutvirtėtų, jeigu kaimyninė valstybė nuspręstų pasirinkti mūsų uostą nacionalinio laivyno dislokavimo vieta.
"Derybos tęsiasi, nes pajėgus priimti visų tipų laivus ir galintis greitai juos pakrauti Klaipėdos uostas baltarusiams naudingas ir reikalingas. Blogiausia, kad jie prabilo ne apie krovos didinimą, o apie mažinimą", - sakė didžiausios Klaipėdos uoste jūrų krovinių kompanijos KLASCO komercijos direktorius Mečislovas Vitkauskas.
Klaipėdos jūrų uoste bendras krovinių srautas pernai smuko 4 proc., iki 20,25 mln. tonų. Pagal šį rodiklį jis buvo šeštas iš aštuonių rytinės Baltijos jūros pakrantės uostų. Tokie rezultatai labiausiai siejami su nepalankiais Rusijos geležinkelių tarifais.