Jį pradėjęs Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas Stasys Brundza pratęsė Premjero Algirdo Brazausko neseniai įvykusioje “ALT” parodoje išsakytas mintis apie neleistinai seną šalies automobilių parką ir su tuo susijusias avaringumo problemas. S.Brundza pateikė ne vieną pavyzdį, kai eismo įvykyje regis nepataisomai sugadintas automobilis, atstatytas primityviuose garažuose be reikiamos įrangos dirbančių meistrų, be jokios patikros vėl rieda šalies keliais, keldamas grėsmę ne tik jo vairuotojui ar keleiviams, bet ir kitiems eismo dalyviams.

Autoverslininkų nuomone pribrendo būtinybė įstatyminiuose aktuose įteisinti ir galiojančio techninės apžiūros talono atėmimą avarijoje stipriai apgadintai transporto priemonei, o ją suremontavus automobilio atitikimą eksploatacijai iš naujo patvirtinti, atlikus techninę ekspertizę ir valstybinę techninę apžiūrą.

“Transekstos” atstovai siūlė autoverslininkams aktyviai dalyvauti sampratos apie labai apgadintas eismo įvykiuose transporto priemones kriterijų formavime ir pateikė jau rengiamą projektą. Autotechninės ekspertizės ir vertinimo sektoriaus vadovas Ramūnas Vėlavičius išdėstė esamas transporto priemonių vertinimo problemas bei ragino autoverslininkus aktyviau dalyvauti keičiant įstatyminius aktus, reglamentuojančius šią tvarką.

LAA valdybos nario Kęstučio Švedo nuomone nepasiteisino ir nustatytas techninių apžiūrų atlikimo transporto priemonėms kas dveji metai periodiškumas. Jo nuomone dabar galiojanti tvarka naudinga nebent senų automobilių pardavėjams, tačiau retos automobilio techninės būklės patikros dar labiau įtakoja avaringumą. Ypač turint omenyje, kad riedančių šalies keliais automobilių amžiaus vidurkis – 15-16 metų.

Posėdžio dalyviai siūlė atkreipti dėmesį į daugelyje Europos valstybių, kuriose palyginti senas automobilių parkas, galiojantį techninių apžiūrų dažnio principą 3+2+1. Tai reiškia, kad įsigijus naują transporto priemonę jos nereikėtų pateikti techninėms apžiūroms pirmuosius trejus metus, o po pirmosios patikros kitai pateikti automobilį praėjus dvejiems metams, o paskui technines apžiūras atlikti kasmet.

“Transekstos” viceprezidento Vytauto Sendžiko nuomone iš pradžių reikėtų bent įteisinti kasmetines techninės apžiūras transporto priemonėms, kurioms per 10 metų.

S.Brundza atkreipė dėmesį, jog būtina kuo skubiau spręsti ir ekologijos problemas. Aplinką itin teršia seni automobiliai, kokių dauguma.

Kad įsitikintume problemos aktualumu, S.Brundzos nuomone pakanka pažvelgti pro automobilio langą į pakelėse vis labiau džiūstančius medžius. Kaip pavyzdį jis nurodė Šveicariją, kur kenksmingų medžiagų kiekio automobilių išmetamosiose dujose patikra – būtina kasmet. Be tokio spaudo techniniame transporto priemonės pase automobilio neišvairuosi net iš kiemo.

Aptartos ir naudotų automobilių importo iš JAV problemos. LAA valdybos narys Gintaras Kaukėnas gvildeno jų registracijos bei sertifikavimo problemas. Nepaisant, kad daugelio tokių atvežamų automobilių sistemos neatitinka Europos Sąjungos direktyvų bei Jungtinių Tautų Europos Ekonominės komisijos taisyklių reikalavimų, jie sėkmingai registruojami Lietuvoje.

Tokių automobilių registravimo tvarka kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje daug griežtesnė, todėl neretai šių valstybių vairuotojai iš JAV pargabentus automobilius registruoja Lietuvoje, o į namus jie grįžta kaip su Europos Sąjungos šalyje įregistruotu automobiliu.

V.Sendžikas supažindino su Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie LR Susiekimo ministerijos rengiamu projektu, kurio esmė – visi automobiliai, kurie bus registruojami Lietuvoje, turės turėti europinį tipo pripažinimą, o priešingu atveju bus reikalaujama pateikti pagrindinių automobilio sistemų ir mazgų atitikimo sertifikatus. Kadangi akredituotų sertifikavimo laboratorijų Lietuvoje nėra, taigi automobiliai, importuojami iš JAV, kurie pagaminti pagal DOT sistemą, Lietuvoje praktiškai negalės būti įregistruojami.

“Transeksta” valdybos pirmininkas Vladas Pleskovas išreiškė visų nuomonę, jog susitikimas buvo naudingas ir jo siūlymu sudaryta darbo grupė, teiksianti pasiūlymus atitinkamoms žinyboms, rengiančioms įstatyminius aktus.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją