Taškas po dviejų savaičių
“Manau, kad šis privatizavimas duos impulsą LAL geriau dirbti, nes dabar bendrovė patiria nuostolius. Todėl manau, kad tai teisingas veiksmas”, - po uždaro Vyriausybės posėdžio sakė premjeras Algirdas Brazauskas.
Pasak Valstybės turto fondo privatizavimo direktoriaus Antano Malikėno, LAL privatizavimo sandorį tikimasi užbaigti iki rugpjūčio 15-osios, Vyriausybės sprendimą paskelbus “Valstybės žiniose” ir gavus valstybės institucijų - Finansų ministerijos, Mokesčių inspekcijos, “Sodros” ir kitų pažymas.
Abejonių dėl bendrovės “Fima” ir jos partnerių galimybių įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus po vakarykščio posėdžio sakė neturįs ir susisiekimo ministras Petras Čėsna.
“Fima” vietoj Valstybės turto fondo prašytų 9,3 mln. litų pasiūlė 20 mln. ir įsigijo 100 proc. “Lietuvos avialinijų” (LAL) akcijų paketą.
“Iš tiesų visos LAL mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2004 metų pabaigoje sudarė 70,96 mln. litų.
Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad mes nusipirkome “sparnuotą problemą”. Daugelis valstybinių įmonių turėjo ir turi sukaupusios didelių įsiskolinimų, nes dažnai buvo priverstos vykdyti tam tikrą politiką, o ne stengtis uždirbti pinigus.
Neatsitiktinai pradinė LAL kaina nesiekė 10 mln. litų, nors bendrovės metinė apyvarta viršija 220 mln. Lt. Prioritetus pastačius nuo galvos ant kojų, problemos neturėtų gąsdinti. Mes visą dėmesį skirsime tiems dalykams, kurie labiausiai rūpi keleiviams”, - patikino bendrovės “Fima” prezidentas V.Barakauskas.
Elektronikos specialistai imasi lėktuvų
“Mes atidžiai analizavome aviacijos verslą, labiausiai tikėtinas jo raidos tendencijas, klientų poreikius, reikalavimus saugumui, kokybei ir t.t. Šiandien galime užtikrinti, kad permainų bus tikrai daug, pradedant skrydžių kryptimis ir baigiant kainodara.
“Lietuvos avialinijos” per 3-4 metus turėtų tapti rimta konkurente ne tik Baltijos, bet ir Vidurio Europos šalių oro kompanijoms”, - žadėjo “Fimos” prezidentas.
V.Barakausko teigimu, įmonė sieks ne perimti jau esamus valdymo modelius, o sukurti visiškai naują ekonomiškų kelionių sampratą - už mažą kainą pasiūlyti daugiau ir aukšto lygio paslaugų.
“Orientuosimės ir į pigių skrydžių rinką. Tačiau, išlaikydami mažas kainas, mes dar ir didinsime paslaugų paketą bei kelsime jų kokybę. Tai bus vienas naujausių valdymo modelių šioje srityje Lietuvos ir aplinkinėse rinkose”, - teigė V.Barakauskas.
Privatizavimo konkursą laimėjusi elektroninių-inžinerinių sprendimų bendrovė “Fima” “Lietuvos avialinijų” akcijų paketą įsigijo drauge su finansiniais partneriais “ŽIA valda” ir “Garantas”, kurie prisidėjo kuriant specialiai privatizavimui bendrovę “LAL investicijų valdymas” ir pasidalijo po 15 proc. jos akcijų. Pirmoji įmonė prisistatė kaip investicinė-kontroliuojanti bendrovė, užsiimanti nekilnojamojo turto ir kompanijų valdymu. “Garantas” yra klasikinė statybos bendrovė, kartu su antrinėmis įmonėmis per metus vidutiniškai atliekanti statybos darbų už daugiau nei 25 mln. litų. Būtent jai tikimasi patikėti rūpintis “Lietuvos avialinijų” valdomais pastatais, siekiant juos geriau pritaikyti ir išnaudoti, prieš tai rekonstruojant.
Pagalbos pertvarkant “Lietuvos avialinijas” tikimasi iš “Fimos” partnerių - aviakompanijos “Aurela” ir kelionių operatoriaus “Tez Tour”. Bendradarbiauti bus kviečiamos ir kitos įmonės. V.Barakauskas patvirtino, kad ateityje “LAL investicijų valdymo”, turinčio 10 tūkst. litų įstatinį kapitalą, akcininkų struktūra keisis.
“Šiandien mūsų pagrindinis tikslas yra išplėtoti privatizuojamą bendrovę, o akcijų pasiskirstymas priklausys nuo dviejų dalykų - finansinių investicijų ir prisidėjimo prie įmonės valdymo”, - sakė V.Barakauskas.
Pasak “ŽIA valdos” direktoriaus Gedimino Žiemelio, per ateinančius dvejus metus bendrovė “LAL investicijų valdymo” akcijų paketą planuoja padidinti iki 33 procentų.
Investicijų bus daugiau
“Esame įsipareigoję bent artimiausius vienerius metus išsaugoti 80 proc. darbo vietų. Nemanau, kad darbuotojų kaita bus didelė ir vėliau.
“Lietuvos avialinijose” dirba aukštos kvalifikacijos ir didelę patirtį turintys pilotai, techninio aptarnavimo personalas, kiti specialistai, taigi mes ir toliau sieksime didinti jų kvalifikaciją, taip pat pritraukti naujus kvalifikuotus įvairių sričių darbuotojus”, - aiškino naujasis LAL šeimininkas.
Pasak V.Barakausko, visiems pakeitimams įvykdyti ir oro bendrovei atnaujinti “Fima” vietoj privatizavimo sąlygose nurodytų 10 mln. litų per artimiausius dvejus metus ketina investuoti iki 20-28 mln. litų.
“Norime sureguliuoti bendrovės finansinius srautus, atsisakyti nuostolingos veiklos, kelti aptarnavimo lygį, kurti naujas paslaugas. Aviapaslaugų kokybę daugelis žmonių supranta skirtingai, tačiau tikimės, kad tai, kaip mes spręsime su keleivių maitinimu, aptarnavimu, skrydžių terminų pasikeitimais susijusias problemas, bus įvertinta palankiai. Ketiname būti paslaugesni, lankstesni ir patrauklesni”, - vardijo “Fimos” vadovas.
Ypač daug dėmesio pašnekovas žadėjo skirti skrydžių saugumui palaikyti ir tobulinti, juolab kad “Lietuvos avialinijos” tam turi visas sąlygas - bendrovei priklausanti lėktuvų aptarnavimo techninė bazė visiškai atitinka tarptautinius reikalavimus, jos paslaugomis naudojasi ir kitos skrydžių bendrovės iš kaimyninių valstybių.
Lėktuvų patikrą čia atlikti kainuoja maždaug 20-25 proc. pigiau nei aplinkinių šalių lėktuvų aptarnavimo centruose. Iki kitų metų birželio planuojama pastatyti antrą lėktuvų angarą, leisiantį aptarnauti daugiau klientų, kurių dėl resursų stokos “Lietuvos avialinijos” šiandien atsisako. Tai turėtų duoti mažiausiai 3,5 mln. litų pajamų per metus su gerokai didesne pelno marža, negu uždirbama organizuojant skrydžius.
Pagrindinės investicijos taip pat bus skirtos lėktuvų parkui atnaujinti, naujiems lėktuvams pirkti, gerinti jų nuomos finansines sąlygas, diegti įrengimus bei antrojo angaro statyboms.
Technika patikima
“Nors pastaraisiais metais keletą kartų buvo garsiai aptarinėjami įvairūs incidentai su “Saab” markės lėktuvais, tačiau įsigilinus į šias istorijas aiškėja, kad jokios realios grėsmės keleiviams niekada nebuvo kilę. Tiesiog LAL iš tiesų labai preciziškai laikėsi skrydžių saugos reikalavimų ir rimtai žiūrėjo į kiekvieną elektronikos siunčiamą signalą. Įsisavinus šias technologijas, apmokius personalą, problemų neliko. Palyginus, kiek gedimų tenka LAL eksploatuojamiems lėktuvams su laineriais, kuriuos naudoja kitos į Lietuvą skraidančios aviakompanijos, pasirodo, jog mūsiškių patikimumas žymiai geresnis. Abejonės bei būgštavimai kyla tik dėl ne laiku ir neišsamiai pateikiamos informacijos”, - samprotavo V.Barakauskas.
Naujasis LAL savininkas teigė, kad didelė dalis investicijų bus nukreipta automatizuotiems sprendimams valdymo procesuose įdiegti, taip pat kuriamos elektroninės bagažo kontrolės sistemos, internetinis bilietų platinimo tinklas.
“Labiausiai pasikeis bendrovės informacinių technologijų bazė. Visiškai atnaujinsime nelanksčią ir pasenusią klientų aptarnavimo sistemą - įsteigsime skambučių centrą, sukursime internetinį bilietų platinimo tinklą, įdiegsime daugiau naujovių. Tai užtikrins visokeriopą rūpinimąsi savo klientais”, - aiškino “Fima” prezidentas.
Didelį potencialą, anot V.Barakausko, turi “Lietuvos avialinijų” valdoma įmonė “Lietuvos avialinijos Cargo”. Kol kas krovininiai prekių lėktuvai Vilniaus tarptautiniame oro uoste nesileidžia.
“Tiek valstybei, tiek bendrovei būtų paranku dalį tokių skrydžių perimti iš Rygos ar Talino oro uostų. Krovinių gabenimo ir muitinės tarpininko paslaugoms plėtoti planuojame kurti atskirą verslo planą ir rinktis patikimus partnerius”, - sakė jis.
Situacija rinkoje palanki
Komentuodamas santykius su partneriais “Fimos” vadovas teigė nelaikąs “Aurelos” konkurentais, nes šiuo metu tiek šios kompanijos, tiek LAL laineriai visiškai apkrauti darbu.
“Jie mums tikrai nemažai padėjo rengiantis “Lietuvos avialinijų” privatizavimui ir padėjo išvengti kai kurių klaidų. Dabartinę aviacijos sektoriaus padėtį mes esame linkę vertinti optimistiškai. Tai, kad SAS pretendavo pirkti LAL, įsigijo informacinį paketą, o vėliau pakeitė planus, toli gražu nėra kokios nors aviacijos krizės simptomas. Manau, jog skandinavai taip norėjo “užgesinti” konkurenciją jų valdomai aviakompanijai Latvijoje”, - spėjo V.Barakauskas.
Verslininkas tikino, kad aviacijoje, kaip ir bet kuriame kitame sektoriuje, būna tam tikri pakilimai ir nuosmukiai, tačiau kiekvienoje situacijoje galima rasti sprendimus, užtikrinančius gerus rezultatus. Tai prieš kelerius metus įrodė pigių skrydžių kompanija “Ryanair”, gavusi solidžius pelnus tuo metu, kai klasikinės aviakompanijos skaičiavo milijoninius nuostolius.
Pašnekovas tvirtino, kad “Ryanair” ketinimai šį rudenį pradėti darbą Lietuvos rinkoje iš esmės nepakeitė LAL plėtros strategijos.
“Galiu pasakyti, kad tam tikra prasme mes siūlysime pigesnes paslaugas nei daugelis žemų kaštų aviakompanijų. Skrydžio kaina susideda iš paslaugų savame oro uoste ir nuvykus į svetimą kraštą, aptarnavimo skrydžio metu, galimybės koreguoti kelionės laiką ir t.t. Tarkim, “Ryanair” bilietas iki Londono gali kainuoti kiek pigiau, tačiau įvertinus oro uosto mokesčius, kelionę iki britų sostinės centro, lojalumo programos taškus, galimybę nemokamai skristi mažamečiams vaikams bei kai kuriuos kitus faktorius, galutinės išlaidos greičiausiai pasirodys esančios mažesnės pasirinkus LAL. Mūsų siūlomų paslaugų paketas bus pakankamai didelis, tačiau kiekvienas klientas galės jį pritaikyti savo poreikiams”, - dėstė V.Barakauskas.
Statistika optimistinė
Anksčiau LAL yra skelbusi, jog šiais metais planuoja uždirbti 3,95 mln. litų grynojo pelno. 2004-aisiais aviakompanija dėl išaugusių degalų kainų, intensyvios skrydžių geografijos plėtros bei turto perkainojimo patyrė 9,04 mln. litų nuostolių. Bendrovė pernai skraidino 442,33 tūkst. keleivių - 41,7 proc. daugiau nei užpernai. Vilniaus tarptautiniame oro uoste aviakompanijai priklausė 48,3 proc. reguliariųjų reisų ir 45,7 proc. jais skraidintų keleivių rinkos.
Per pirmąjį šių metų pusmetį “Lietuvos avialinijos” atidarė reguliariuosius reisus iš Vilniaus į Barseloną ir Sankt Peterburgą, didino skrydžių dažnius bei vietų pasiūlą kitomis kryptimis. Sausio-birželio mėnesiais 2708 reisų “Lietuvos avialinijos” skraidino 251340 keleivius, arba 39,1 proc. daugiau nei per tą patį 2004-ųjų laikotarpį. 2531 reguliariuoju reisu skrido 216943 keleiviai - 32,8 proc. daugiau nei per šešis praėjusių metų mėnesius. Užsakomųjų reisų šiemet planuojama trečdaliu daugiau nei pernai. Skrydžių plėtrai aviakompanija išsinuomojo dar du modernius “Boeing 737-500” orlaivius.
Per sausį-birželį LAL atliko ir 178 užsakomuosius reisus (beveik dvigubai daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį), kuriais pervežė 34397 keleivius. Šių metų sausį-birželį LAL gabeno ir 680,6 tonos krovinių - 6,4 proc. daugiau nei per tą patį 2004-ųjų laikotarpį.
