Svečias neslėpė, kad jo atstovaujamą kompaniją, kuri yra viena stambiausių geležinkelio kompanijų pasaulyje, labai domina “Rail Baltica” projektas. Siekdami, kad šis projektas būtų įtrauktas į Europos Sąjungos finansuojamų prioritetinių projektų sąrašą ir būtų pradėtas įgyvendinti kuo skubiau, jie subūrė visų suinteresuotų šalių - Suomijos, Baltijos šalių ir Lenkijos - forumą (“Baltic Forum”) ir pernai gruodį buvo susitikę Rygoje.

“Įsitikinome, kad atskiros šalys turi gana skirtingas nuomones apie šį projektą, tačiau galbūt jau artimiausiu metu išgirsime konkrečius pasiūlymus”, - vylėsi G.Persis, kurio nuomone, ateityje geležinkelio trasos Helsinkis-Talinas-Ryga-Kaunas-Varšuva atšaka turėtų pasiekti ir Sankt Peterburgą.

Antrasis visų šalių atstovų susitikimas įvyks šių metų kovą Vilniuje, dar po mėnesio Kaune turėtų rinktis potencialūs investuotojai į intermodalinį terminalą.

JAV kompanija taip pat jau pateikė pirminį siūlymą mūsų šalies Susisiekimo ministerijai dėl geležinkelio trasos tiesimo ir intermodalinio terminalo statybos, tačiau atsakymo tebelaukia. Svečio teigimu, daugiafunkcinis terminalas turėtų iškilti Kaune arba bent jau šalia antrojo šalies miesto, nes čia išvystyta įvairių transporto šakų infrastruktūra.

“Mūsų kompanija yra suinteresuota, kad kuo greičiau prasidėtų darbai Varšuva-Kaunas atšakoje”, - teigė G.Persis, užtikrinęs, kad “Rail World” sieks šiuo projektu sudominti ir pritraukti privataus sektoriaus įmones.

Vis dėlto svečias prasitarė, kad kai kurioms projekte dalyvaujančioms šalims vis dar trūksta informacijos apie europinę vėžę, tačiau jis vylėsi, kad pozicijų derinimas nebeužtruks labai ilgai.

“Rail World” yra viena didžiausių kompanijų pasaulyje, investavusi į geležinkelio tinklus JAV, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje. Ji taip pat valdo Lenkijos geležinkelį ir 66 procentus Estijos geležinkelio akcijų.

Pirmajame europinės vėžės geležinkelio “Rail Baltica” statybos etape - iki 2010 metų - planuojama nutiesti geležinkelio atšaką nuo Varšuvos su Lenkija iki Kauno. Kitas magistralės įgyvendinimo etapas (Kaunas-Ryga) numatomas baigti 2014 metais. Trečiasis etapas (Ryga-Talinas) bus baigtas 2016 metais. Šios geležinkelio magistralės statyba vien per Lietuvos teritoriją kainuotų daugiau kaip 800 mln. eurų, tačiau mūsų šalis finansuotų tik 10 proc. šio projekto vertės. Didžiąją dalį lėšų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos fondų.