Tačiau jei darbdavys darbuotojui skiria sveikatos draudimą ar kitą priedą natūra, už kurį turi papildomai savo lėšomis sumokėti pajamų mokestį, šia darbdavio sumokėta pajamų mokesčio suma sumažinama darbuotojo iš biudžeto atgautina pajamų mokesčio permoka. Taip šią situaciją traktuoja Valstybinė mokesčių inspekcija, pagal kurios išaiškinimą buvo parengta metinės pajamų mokesčio deklaracijos forma.
„Pajamų mokesčio lengvatų tikslas – skatinti kompiuterių įsigijimą, investicijas į gyvybės draudimą, remti studijuojančiuosius ir būsto įsigijimą. Tačiau lengvatą sumažinti kito asmens sumokėta pajamų mokesčio suma yra nepagrįstas dalykas, turintis dvigubo apmokestinimo požymių, - teigė „PricewaterhouseCoopers” mokesčių skyriaus vadovė Kristina Kriščiūnaitė-Bartusevičienė. – Mokestis tarsi sumokamas du kartus: vieną kartą jį už gyventoją savo lėšomis sumoka darbdavys, antrą kartą ta pati suma atimama iš gyventojo teisėtai prašomos grąžinti mokesčio permokos. Todėl šią situaciją reikia taisyti, galbūt priimant atitinkamą įstatymo pakeitimą“.
Tokiu atveju, kai darbdavys suteikia darbuotojui kokį nors nepiniginį motyvacinį priedą prie atlyginimo, jis turi teisę savo lėšomis už darbuotoją sumokėti pajamų mokestį, kuris paskui gyventojo metinėje pajamų deklaracijoje nepagrįstai, dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimo, automatiškai atimamas iš grąžintinos mokesčio permokos. Tokiu būdu gyventojas negauna visos mokesčio lengvatos naudos.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra išvardytos išlaidos, kurias gyventojas gali atimti iš visų per mokestinį laikotarpį gautų pajamų: gyvybės draudimo įmokos, palūkanos už būsto kreditą, mokestis už aukštojo mokslo studijas, išlaidos kompiuterio su programine įranga ar interneto prieigos įsigijimui ir kt. Šiuo metu svarstoma praplėsti remiamų išlaidų sąrašą.
Tokių išlaidų suma negali viršyti 25 proc. gyventojo pajamų. Šių išlaidų suma sumažinus apmokestinamąsias pajamas atsiranda sumokėto gyventojų pajamų mokesčio permoka. Pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją gyventojas turi teisę šią mokesčio permoką susigrąžinti iš valstybės – tai ir yra reali mokesčio lengvatos piniginė išraiška.
Pavyzdys Nr. 1
Sakykim, per metus gyventojas gavo 20.000 Lt pajamų, nuo kurių valstybei sumokėjo 27 proc., t.y. 5.400 Lt pajamų mokesčio. Tarkim, tais pačiais metais gyventojas pirko asmeninį kompiuterį su programine įranga už 4.000 Lt. Atsižvelgus į mokesčio lengvatą apmokestinamųjų pajamų suma (iš visų per metus gautų pajamų atėmus leidžiamas atskaityti išlaidas: 20.000 Lt – 4.000 Lt) per tuos metus sudaro 16.000 Lt, o nuo šios sumos į valstybės biudžetą mokėtinas gyventojų pajamų mokestis – 4.320 Lt (27 proc. x 16.000 Lt). Tokiu būdu susidarė 1.080 Lt (5.400 Lt – 4.320 Lt) mokesčio permoka, kurią gyventojas gali susigrąžinti iš valstybės. Taigi šiuo atveju valstybė kompensavo 27 proc. kompiuterio pirkimo kainos.
Būtent tokią sumą gyventojas teisėtai tikisi susigrąžinti pasibaigus metams, nes tokią paramą valstybė įsipareigoja suteikti įstatyme įtvirtindama minimą mokesčio lengvatą.
Pavyzdys Nr. 2
Situacija keičiasi, jeigu per mokestinį laikotarpį už gyventoją tam tikrą dalį jo pajamų mokesčio sumoka kitas asmuo savo lėšomis. Vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) išaiškinimais šiuo atveju gyventojui bus grąžinama ne visa mokesčio permoka, o tik suma, lygi susidariusios mokesčio permokos ir kito asmens savo lėšomis už gyventoją sumokėto pajamų mokesčio skirtumui.
Sakykim, kad pavyzdyje Nr. 1 minėtas asmuo perka kompiuterį už 4.000 Lt, o darbdavys apdraudžia jį privačiu sveikatos draudimu ir už jį savo lėšomis sumoka gyventojų pajamų mokestį nuo draudimo įmokų, pvz., 480 Lt. Nepakitus kitoms pavyzdžio sąlygoms, gyventojas šiuo atveju iš valstybės pagal VMI skaičiavimus galės susigrąžinti tik 600 Lt, o ne 1.080 Lt (iš pagal pirmą pavyzdį suskaičiuotos mokesčio permokos atimama darbdavio savo lėšomis už darbuotoją sumokėto pajamų mokesčio suma: 1.080 Lt – 480 Lt). Taigi šiuo atveju to paties kompiuterio įsigijimas už tą pačią sumą iš valstybės bus kompensuojamas vos 15 procentų.