Pasak C.Filipovičiaus, lenkai su „Transneft" bendradarbiauja nuo septintojo dešimtmečio pradžios, ir „Transneft" didžiuojasi tapusi naftos tiekimo garantu net ir keičiantis valstybių vadovams bei situacijoms.
„Ši firma didžiuojasi tuo, kad yra naftos tiekimo garantas centrinės Europos perdirbimo įmonėms. Avarija visada gali įvykti, tačiau reikėtų tikėtis, kad po remonto naftotiekis bus eksploatuojamas. Šį kartą visai neaišku, kada naftotiekis vėl veiks, tada iškyla klausimas, ar iš tiesų ši firma yra garantas – tuo susirūpinusi ne tik „Mažeikių nafta", bet ir kitos Europos įmonės", - teigė „PKN Orlen" viceprezidentas.
Jo teigimu, jie naftotiekis ilgai neveiks, gali atsitikti taip, kad ir visos įmonės pradės ieškoti alternatyvių kelių apsirūpinti nafta.
„O tai, žinoma, nebus naudinga rusišką naftą išgaunančioms ir eksportuojančioms įmonės. Taigi, reikia tikėtis, kad gera „Transneft" reputacija bus atkurta ir kad vėl atsiras pasitikėjimas, kad naftos tiekimas visada bus garantuotas", - kalbėjo C.Filipovičius.
Padarė įspūdį operatyvus vadovų darbas
Naftos tiekimas į „Mažeikių naftą" buvo sustabdytas liepos 29 dieną, kaip teigiama, dėl avarijos magistraliniame vamzdyne Rusijos teritorijoje prie Briansko.
Iš pradžių buvo planuota, jog tiekimas bus atnaujintas po keleto dienų, tačiau vėliau „Mažeikių naftos" atstovai pripažino, kad naftos nesitiki sulaukti mažiausiai visą rugpjūčio mėnesį.
Todėl „Mažeikių nafta" pakoregavo perdirbimo planus ir numatė perdirbti 730 tūkst. tonų naftos, visą reikiamą naftą rugpjūčio mėnesį gaudama alternatyviais tiekimo keliais. Anksčiau „Mažeikių naftoje" rugpjūtį buvo planuojama perdirbti 830 tūkst. tonų naftos.
„PKN Orlen" vadovams esą padarė didelį įspūdį operatyvus „Mažeikių naftos" vadovų darbas: avarija naftotiekyje įvyko šeštadienį, o jau antradienį tanklaivis atgabeno naftą į Būtingės terminalą.
C.Filipovičius teigė negalįs pasakyti, kad naftos tiekimas nutrūko dėl kitų, tarkime, politinių priežasčių, o ne avarijos naftotiekyje.
„Avarijos atsitinka, būna remontai, avarijos likviduojamos. Pažiūrėsime, kada naftotiekis bus vėl eksploatuojamas. Kol kas suprantame, jog daroma viskas, kad jis būtų vėl eksploatuojamas. Jeigu bus kitaip, dar grįšime prie to klausimo", - teigė C.Filipovičius.
Nežinojo, kas yra „PKN Orlen"
DELFI primena, kad „Jukos" pasirašius „Mažeikių naftos" kontrolinio paketo pardavimo sutartį Lenkijos koncernui „PKN Orlen", naujienų agentūra „Reuters" pranešė, kad Kremlius galėtų sustabdyti naftos tiekimą į Lietuvą dėl politinės įtampos tarp Maskvos ir Varšuvos.
„Mes tikrai nežinome, kas jie („PKN Orlen" – DELFI) yra", - tuomet sakė Sergėjus Grigorjevas, Rusijos naftos vamzdynus valdančios „Transneft" viceprezidentas.
„Manau, jie turėtų pakalbėti su Rusijos tiekėjais dėl žaliavų ir tik tada ateiti pas mus. Žinome jų varžovus – „Lukoil", TNK-BP ir „KazMunayGaz". Sutikome juos daugybę kartų, bet niekada nesutikome „PKN" ar Rusijos tiekėjų, kurie norėtų jiems tiekti žaliavą", - pridėjo jis.
C.Filipovičius trečiadienį pakomentavo šiuos „Transneft" viceprezidento žodžius.
Esą neseniai su „PKN Orlen" vadovu Igoriu Chalupecu lankydamasis Maskvoje šį klausimą jis aptarė.
„Pasakyti, kad „Transneft" tiekia naftą į Lenkiją yra santrumpa. Tai ne „Transneft" yra mūsų partneris, perkant naftą, tai ne „PKN Orlen" yra „Transneft" partneris – Lenkijoje yra specializuota įmonė, kuri užsiima naftos transportavimu. Kontraktai dėl naftos tiekimo sudaromi ne su naftos perdirbimo įmone, o su transportuojančia firma", - teigė „PKN Orlen" viceprezidentas.
Tad, pasak jo, „Transneft" viceprezidento pasakymą galima būtų traktuoti arba ironiškai, arba faktiškai. Antruoju atveju S.Grigorjevas esą yra tikslus - „PKN Orlen" tiesioginių kontraktų su „Transneft" niekada neturėjo.
Naftos tiekimą užtikrins centralizuotai
C.Filipovičius teigė esąs ramus, kad žaliavos tiekimas į „Mažeikių naftą" tęsis, kad ir ne naftotiekiu, o alternatyviais keliais.
Tačiau, jo teigimu, pagal ES teisę, „PKN Orlen" iki galutinio Mažeikių įmonės akcijų įsigijimo negali dalyvauti įmonės veikloje ir daryti įtakos, nes didelės Rusijos įmonės konkuravo dėl Mažeikių įmonės akcijų įsigijimo.
„Dėl kokių nors neapdairių veiksmų iš mūsų pusės galėtume nukentėti Europos Komisijai priimant sprendimą", - teigė C.Filipovičius.
„Mes kol kas negalime daryti įtakos naftos pirkimo, tiekimo procesams. Tai galėsime daryti tik tada, kai tapsime tikrais „Mažeikių naftos" savininkais - tuomet garantuosime žaliavą centralizuotu būdu, kaip užtikriname visai „PKN Orlen" kapitalo grupei", - pridėjo jis.
Pasak ūkio ministro V.Navicko, „PKN Orlen" turi centralizuotą naftos tiekimo sistemą, užperka naftą visoms kapitalo grupės bendrovėms. Naftos „užpirkimai" esą vyksta Plocko mieste, kur yra Lenkijos naftos koncerno buveinė.
„Procesas valdomas profesionaliai, gana stabiliai veikia jau ilgus metus. Tai leidžia teigti, kad tą sistemą turės ateityje ir galės įjungti į sistemą Mažeikius. Užpirkimas per vieną centrą leidžia koncernui paskirstyti naftos srautus", - aiškino V.Navickas.