„Jeigu jie gali rasti pamainą rusiškai naftai, ko iki šiol niekam nepavyko padaryti, paprasčiausiai džiaugtumėmės. Tai reikštų, kad kažkas turi išgauti daugiau naftos arba Irake turi būti galų gale įvesta tvarka, arba naftos kaina smuks. Nežinau, iš kur jie paims naftą ir kodėl Rusijos kompanijos turėtų dėl to nukentėti", - DELFI teigė S. Grigorjevas.
Pasak „Transneft" viceprezidento, nors šiuo metu vamzdynų kompanijai trūko pajėgumų, Rusijos naftos tiekėjai nenukentėjo ir bendras Rusijos naftos eksportas dėl avarijos „Družbos" vamzdyne nesumažėjo.
S. Grigorjevas patvirtino Rusijos žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad Lietuvą vamzdynu turėjusi pasiekti nafta buvo nukreipta į Ukrainos uostus Juodojoje jūroje.
„Ten, kur turėjome laisvų pajėgumų, naftininkai ir nuėjo. Tai ne „Transneft“ pervedė, tai – naftininkų pasirinkimas. Vietoje Lietuvos jie nuėjo į kitą kryptį, ten, kur buvo trūkumas“, - teigė S. Grigorjevas.
„The Moscow Times“ pirmadienį pranešė, kad „Transneft“ penktadienį patvirtino naujus, žymiai didesnio kiekio, naftos eksporto planus į Ukrainos uostus, kad būtų kompensuotas sustabdytas naftos tiekimas į Lietuvą rugpjūtį.
Odesos uostas turėtų gauti 970 tūkst. tonų naftos vietoje anksčiau numatytų 570 tūkst. tonų („Rosneft“ gavo keturis papildomus 80 tūkst. tonų krovinius, o „Lukoil“ – vieną).
Južnij uoste, į kurį anksčiau buvo numatyta patiekti 80 tūkst. tonų naftos krovinį „TNK-BP“, „Rosneft“ taip pat gavo tris papildomus 80 tūkst. tonų krovinius ir „Lukoil“ - vieną. „TNK-BP“ peržiūrėtame plane esą nefigūruoja.
S. Grigorjevas DELFI teigė negalįs konkrečiai pasakyti, kiek laiko vamzdynu į Lietuvą nebus tiekiama nafta.
Anot jo, Techninės priežiūros tarnyba, ištyrusi vamzdyno avarijos priežastis, nustatė, kad reikia atlikti vamzdyno išsamų techninį tyrimą ir nurodė tuos darbus atlikti technikos institutui.
„Dabar mes uždavėme techninę užduotį tam institutui. Kiek laiko institutas tyrimą vykdys, aš nežinau. Mums uždraudė eksploatuoti tą („Družbos" – DELFI) vamzdį tokiu slėgiu, kuris buvo iki avarijos. Tas vamzdynas statytas 1964-1974 metais, dabar jį pilnai diagnozuos. Negaliu kalbėti už tas firmas, kurios užsiims diagnostika, kiek laiko tai truks", - aiškino S. Grigorjevas.
Paklaustas, kiek teisinga informacija, jog nafta vamzdynu į Lietuvą nebus tiekiama visus metus, S. Grigorjevas teigė to negalįs nei patvirtinti, nei paneigti.
„PKN Orlen“ viceprezidentas Cezaris Filipovičius trečiadienį Lietuvos žurnalistams pareiškė: kadangi yra visiškai neaišku, kada naftos tiekimas į Lietuvą vamzdynu bus atnaujintas, ir „Mažeikių naftai“, ir kitoms Europos naftos perdirbimo įmonėms kyla klausimas dėl kompanijos „Transneft“ patikimumo.
Pasak Lenkijos koncerno atstovo, jei naftotiekis ilgai neveiks, ir kitos Europos įmonės pradės ieškoti alternatyvių kelių apsirūpinti nafta. O tai jau nebus naudinga rusišką naftą išgaunančioms ir eksportuojančioms kompanijoms.
Teigiama, kad Rusijos teritorijoje yra 6 procentai pasaulio naftos atsargų, o ES naftos importas iš Rusijos sudaro 30 procentų bendro ES naftos poreikio.