Po 2-3 m. viešbučiams ir restoranams prognozuojami blogesni laikai

Iki 2000 m. autsaiderių gretas pildžiusių viešbučių ir restoranų verslą dabar lydi sėkmė: SEB Vilniaus banko duomenimis, sektoriaus sukurta pridėtinė vertė 2005 m. išaugo 8,8 proc. ir viršijo ūkio vidurkį (7,5 proc.). Pelningai dirba 59 proc. - didžiausia dalis per pastaruosius 5 m. - šio verslo įmonių.

Ir verslininkai, ir analitikai sutaria, kad užsitikrinti tvirtas pozicijas maitinimo ir apgyvendinimo paslaugoms pavyko dėl vidaus ūkio klestėjimo ir intensyvėjančių užsienio svečių srautų. „Ekonomika sparčiai auga, daugiau klientų sulaukiame iš užsienio ir apskritai daugiau svečių atvažiuoja“ – sako Steponas Tamašauskas, viešbučio „Šaulys“ direktorius.

Tačiau aukso amžių išgyvenančiam maitinimo ir apgyvendinimo sektoriui analitikai prognozuoja smukimą, mat tokia veikla itin jautri šalies ūkio raidai. Statistika rodo, kad II šių metų ketvirtį Lietuvos ūkis augo lėčiausia iš Baltijos valstybių. Ne ką geresnės prognozės ir visų 2006 m. bei 2007 m.

SEB Vilniaus banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė prognozuoja, kad maitinimo ir paslaugų sektoriaus veikla gali imti slopti po dvejų-trejų metų, bet tikrai nesmuks iki prieš 2000 m. buvusio lygio. „Sektoriaus padėtis išliks geresnė, negu praeityje, vien dėl to, jog dabar turime aktyvesnius ryšius su užsienio investuotojais ir partneriais, mūsų poilsio infrastruktūra geresnė ir galiausiai Lietuva labiau žinoma pasaulyje“, - sako V. Tauraitė.

Viešbučių ir restoranų paslaugų jautrumas ekonomikos pokyčiams grindžiamas tuo, jog jos dažnai yra ne pirmo būtinumo. „Kuomet ekonomikai pradeda sektis prasčiau, žmonės natūraliai linksta atsisakyti prabangesnių prekių, neina į restoranus ar nakvoti į viešbučius. Gaudami mažesnes pajamas, gyventojai jas nori išleisti labiau būtiniems dalykams“, - sako V. Tauraitė.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 2706 viešbučių ir restoranų sektoriaus įmonės.